Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
verkti
.
Rezultatai
Antraštė:
ver̃kti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
u̯erki̯ō
‘verkiu’: lie. žodis
verkiù
,
verkiaũ
,
ver̃kti
su alternaciniu variantu
pra-vi̇̀rkstu
,
-virkaũ
,
-vir̃kti
neturi atitikmens, nei slavų, nei kitose ide. kalbose. Su šiuo veiksmažodžiu susijęs veiksmažodis
u̯r̃kia
,
ur̃kė
,
ur̃kti
iš tikrųjų siejasi su slavų *
vъrčati
(le.
warczeć
), kuris yra gana artimas atitikmuo (baltų *
u̯r̥k-i̯o-
, slavų *
u̯r̥k-ī-
, bet šie žodžiai yra onomatopėjiniai ir pagal visas tikimybes betarpiškai neturi ryšio su lie.
ver̃kti
. Tačiau tas pats žodis, reiškiantis ‘urgzti’, turi baltų ir slavų kalbose daugybę morfologinių variantų, plg. č.
vrkati
, lie.
urzdù
,
urzdė́ti
,
urgė́ti
‘urgzti’,
ū̆rėti
‘mušti’,
ū̃dyti
‘plūsti’ (Būga RR 1, 290 = RFV 65, 323) kalba už baltų ir slavų žodžių interpretaciją, kaip nepriklausomai susidarius onomatopėjinius vedinius. Galimas daiktas, kad taip pat be ryšio su baltų-slavų kalbomis atsirado lo. veiksmažodis
urcāre
‘urgzti (apie lūšį)’. Taip aiškina Nehring, Glotta 15, 278; taip pat plg. W-H 2, 839.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 255
Antraštė:
ver̃kti
Straipsnelis:
Alb.
wërrás
‘rėkti, bliauti (apie ožką)’. Atmestinas vidinis ryšys su
bërtas
‘rėkti, šaukti’, bet paliktinas su sl.
versk-
s. sl. žodyje
vrěštati
‘rėkti, šaukti’ (G. Meyeris), kuris siejamas su lie.
verkiù
,
ver̃kti
. Turime dalinį baltų-slavų-albanų atitikimą. Aiškinimas iš lo. *
verro
,
verrā
rekonstruotas par Puşcariu iš
verres
‘verrat’ neišlaiko kritikos.
Šaltinis:
Çabej 1968a
, 116
Antraštė:
verkti
Straipsnelis:
Lie.
verkti
giminiškas
urkti
, č.
vrčeti
,
vrkati
‘murkti, parpti’, r.
vorčat'
‘urgzti, bambėti’ ir t. t., galbūt pamėgdžiojamosios kilmės.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1130
Antraštė:
ver̃kti
Straipsnelis:
žr.
vairuoti
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 80
Antraštė:
ver̃kti
Reikšmė:
weinen
Straipsnelis:
žr.
rukna
Šaltinis:
Vaba 1997
, 141
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas