Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viengungis, vaisus, rakštis, kolis, lakstus, slyvas, lobėti, gegulė, dalybos, kėtroti, marės, dilga, dilčia, stipti, parpalas, klimpus, krislas, skirpstas, driskolius, širšas, gagonas, marė, rūdis, murmlenti, saklus, veikus, kaušinas, klyvis, aušringas, giženti, sviklas, kaušti, paslinkas, dribšas, kubti, atmintis, atidus, draučius, kaitulys, varpstė, patvorys, leinas, brega, smalstumai, kurnys, svarpstas, kumelė, kumelys, kumeliukas, reivas, blejas, vangùs, grū́sti, gončas, gumarnas, giedra, driskūnas, karvas, svirsnis, arelis, kaštonas, nemunė, avižuolė, grabsterėti, barnis, putytis, bruzdus, juodulis, bliūva, kaukolė, anielas, gnybti, švaipytis, klapuoti, birnus, skyda, kirkužys, malkis, bebekis, cirpikas, mečerka, vizgėti, rūkyti, medėjas, surbulioti, plukė, gamas, šulė, šėrikas, šlapdrimba, jantis, gungla, šiuršas, ynis, kermentis, deivė, putrinti, nertėti, pleiskės, šitoks, greznoti, supa, lygmė, abudu, nėrovė, švašva, bum̃bulas, grubti, čemoras, drukavodinti, brešyti, barškalas, keimerys, tirštas, šlovėti, kebenėkas, leiprokas, šerkšnas, atastus, apent, kamula, palažas, karpis, blykterėti, kambarys, grimti, auklėti, maskatas, kukšturas, plenė, burlungis, dailidė, barštis, pėsčias, proga, slisti, uolis, purnis, surbti, prapuolu, atsailė, bubas, grabėzdai, posėti, šiurkšis, solyma, buvinėti, kartinis, miežys, turpės, grūdė, nulėgti, smirdėti, važys, ketėti, bulundis, -ė, gavėnia, sarmata, briesmingas, vandrūnėlis, piktropė, kūvėtis, apsitausė, apstausė, gieluoti, byrėti, knaistės, kranklys, grabė, krūsnė, štriumpė, dvokti, stiklas, pantaplis.

Antraštė:

vienguñgis

Reikšmė:

junggeselle

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne (s. v. gulti) lie. vienguñgis aiškina kaip asimiliacijos iš *viengulingis ar *viengulgis. Manęs tokia etimologija neįtikina, nes lie. nelinksta savo šnekamojoje kalboje vartoti siūlomų neįprastų, dirbtinių dūrinių (plg. *vienturingis ar *vienturgis vietoj vienturis ir kt.). Nemanau, kad, anot Otrembskio, Lingua Posn. III, 181 t., lie. vienguñgis galėtų būti atsiradęs iš *vieningis + *vienungis). Man rodos, kad lie. vienguñgis dera suvokti kaip dūrinį iš vienas + gung- ‘Höcker, Tölpel’, guñgyti ‘dideliais žingsniais lapatuoti’, gùngti ‘eiti, susilenkus vaikštinėti’. Šio darinio reikšmė tadu būtų ‘kas vienas gungia, gungina, einer, dar allein geht, gebückt einhergeht’. Plg. n. v. a. Alleingänger, Einzelgänger.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 437

Antraštė:

vienguñgis

Straipsnelis:

Anot J. Otrembskio (Lingua Posn. III, 181 t.) lie. vienguñgis ‘Junggeselle’ < *vien-(in)gungis, kuri yra *vieningis ‘allein’ ir *vienungis ‘t. p.’ (abu pamatuoti lie. vi̇́enas ‘eins’) kontaminacijos padaras. E. Fraenkelis (KZ 71, 34 t.) J. Otrembskio aiškinimą atmeta ir pats mano esą reikia postuluoti pirminę formą *vien-gulingis; šita beesanti, anot Fraenkelio viso labo sudaiktavardintas ir išplėstas *viengulis ‘allein schlafend’ (plg. lie. gulė́ti ‘schlafen’). Toliau asimiliacijos keliu iš *vien-gulin-gis atsiranda *vien-guningis, kuris dėl haplolgijos virsta viengungis [98] … [99]. Manau, kad lie. vienguñgis ‘Junggeselle’ yra dūrinys, susidedantis iš vi̇́enas ‘eins, allein’, o antroji kompozito dalis giminiška su E. Fraenkelio Wrtb. 134 s. v. gañgaruoti pateiktais žodžiais, kaip antai: gungãras ‘langaufgaschossener, langbeiniger Mensch, Tölpel’, gùngti ‘mit hochgezogenen Schultern gebückt einhergehen’, guñgyti ‘mit großen Schritten weit ansschreitend gehen’, gunglys ‘einer, der träge dasitzt’ [ir kt.]. Dar čia norėčiau priskirti šiuos E. Fraenkelio Wrtb. 175 s. v. gugà paminėtus žodžius: gùgė ‘Stock mit umgebogenem Ende, Buckel’, gùnga ‘kleiner Buckel, Knäuel’ [ir kt.]. Taigi manau, kad lie. viengungis kadaise reiškęs ‘wer für sich allein hockt, für sich allein zusammengekrümt, brütend und untätig dasitzt’. Iš to pirmiausia susiformavo reikšmė ‘vienišas’ [100]. Iš ‘einsam’ atsiranda šiandien įprasta lie. vienguñgis ‘wer ohne Familie lebt’.

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 98–100