Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viengungis, kuogis, nusiduoti, žirnikai, krekmolius, srava, skaudus, užnarvė, užnarvis, nerti, kamzolė, baranka, alksnis (elksnis), čemarka, skiedas, bromka, plauzdinis, kančia, prisieka, kepti, kuodelis, kono, trėkšti, dešimteri, dešimterios, kapoti, dūda, sala.

Antraštė:

vienguñgis

Reikšmė:

junggeselle

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne (s. v. gulti) lie. vienguñgis aiškina kaip asimiliacijos iš *viengulingis ar *viengulgis. Manęs tokia etimologija neįtikina, nes lie. nelinksta savo šnekamojoje kalboje vartoti siūlomų neįprastų, dirbtinių dūrinių (plg. *vienturingis ar *vienturgis vietoj vienturis ir kt.). Nemanau, kad, anot Otrembskio, Lingua Posn. III, 181 t., lie. vienguñgis galėtų būti atsiradęs iš *vieningis + *vienungis). Man rodos, kad lie. vienguñgis dera suvokti kaip dūrinį iš vienas + gung- ‘Höcker, Tölpel’, guñgyti ‘dideliais žingsniais lapatuoti’, gùngti ‘eiti, susilenkus vaikštinėti’. Šio darinio reikšmė tadu būtų ‘kas vienas gungia, gungina, einer, dar allein geht, gebückt einhergeht’. Plg. n. v. a. Alleingänger, Einzelgänger.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 437

Antraštė:

vienguñgis

Straipsnelis:

Anot J. Otrembskio (Lingua Posn. III, 181 t.) lie. vienguñgis ‘Junggeselle’ < *vien-(in)gungis, kuri yra *vieningis ‘allein’ ir *vienungis ‘t. p.’ (abu pamatuoti lie. vi̇́enas ‘eins’) kontaminacijos padaras. E. Fraenkelis (KZ 71, 34 t.) J. Otrembskio aiškinimą atmeta ir pats mano esą reikia postuluoti pirminę formą *vien-gulingis; šita beesanti, anot Fraenkelio viso labo sudaiktavardintas ir išplėstas *viengulis ‘allein schlafend’ (plg. lie. gulė́ti ‘schlafen’). Toliau asimiliacijos keliu iš *vien-gulin-gis atsiranda *vien-guningis, kuris dėl haplolgijos virsta viengungis [98] … [99]. Manau, kad lie. vienguñgis ‘Junggeselle’ yra dūrinys, susidedantis iš vi̇́enas ‘eins, allein’, o antroji kompozito dalis giminiška su E. Fraenkelio Wrtb. 134 s. v. gañgaruoti pateiktais žodžiais, kaip antai: gungãras ‘langaufgaschossener, langbeiniger Mensch, Tölpel’, gùngti ‘mit hochgezogenen Schultern gebückt einhergehen’, guñgyti ‘mit großen Schritten weit ansschreitend gehen’, gunglys ‘einer, der träge dasitzt’ [ir kt.]. Dar čia norėčiau priskirti šiuos E. Fraenkelio Wrtb. 175 s. v. gugà paminėtus žodžius: gùgė ‘Stock mit umgebogenem Ende, Buckel’, gùnga ‘kleiner Buckel, Knäuel’ [ir kt.]. Taigi manau, kad lie. viengungis kadaise reiškęs ‘wer für sich allein hockt, für sich allein zusammengekrümt, brütend und untätig dasitzt’. Iš to pirmiausia susiformavo reikšmė ‘vienišas’ [100]. Iš ‘einsam’ atsiranda šiandien įprasta lie. vienguñgis ‘wer ohne Familie lebt’.

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 98–100