Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vienuolika, girdėti, koktai, kèpti, gaubti, dešimtis, bruzdėti, kančia.

Antraštė:

vienúolika

Straipsnelis:

Galima įsivaizduoti, kad vienuo- (sutinkama ir kt. sudurtiniuose žodžiuose) yra sociatyvinis (? sociative) instrumentalis, t. y. pradinė forma buvo *(dešimtis) vienúo liekúo ‘(dešimt) su vienu papildomu, liekančiu’ [764]. Vėliau ši forma, veikiant kitiems num. su -lika tapo vienúolika.

Šaltinis:

Comrie 1992, 763–764

Antraštė:

vienúolika

Straipsnelis:

žr. dvýlika

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 116–117

Antraštė:

vienúolika

Straipsnelis:

N. S. Čemodanovo tyrimai apie baltų, slavų ir germanų kalbų leksiką parodė, kad baltų kalbos turi daug daugiau bendrybių su germanų kalbomis nei slavų kalbos (Сравнительная грамматика германских языков I, Москва, 1962, 70–85). Skirtingi ir baltų bei slavų kalbų žodžių darybos ryšiai su germanų kalbomis. Pavyzdžiui, analogiški skaitvardžiai kaip go. kalboje ainlif ‘vienuolika’, twalif ‘dvylika’ yra tik lietuvių kalboje: vienúolika, dvýlika, o go. intranzityviniai veiksmažodžiai su -nan ir tranzityviniai su -jan (pvz., fullan ‘prisipildyti’ ir fulljan ‘pripildyti’) turi atitikmenų tik slavų kalbose, pvz.: sъxnǫti : соушити.

Šaltinis:

Савченко 1972, 150