Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vienúolika
Straipsnelis:
Galima įsivaizduoti, kad vienuo- (sutinkama ir kt. sudurtiniuose žodžiuose) yra sociatyvinis (? sociative) instrumentalis, t. y. pradinė forma buvo *(dešimtis) vienúo liekúo ‘(dešimt) su vienu papildomu, liekančiu’ [764]. Vėliau ši forma, veikiant kitiems num. su -lika tapo vienúolika.
Šaltinis:
Comrie 1992, 763–764
Antraštė:
vienúolika
Straipsnelis:
žr. dvýlika
Šaltinis:
Откупщиков 1972, 116–117
Antraštė:
vienúolika
Straipsnelis:
N. S. Čemodanovo tyrimai apie baltų, slavų ir germanų kalbų leksiką parodė, kad baltų kalbos turi daug daugiau bendrybių su germanų kalbomis nei slavų kalbos (Сравнительная грамматика германских языков I, Москва, 1962, 70–85). Skirtingi ir baltų bei slavų kalbų žodžių darybos ryšiai su germanų kalbomis. Pavyzdžiui, analogiški skaitvardžiai kaip go. kalboje ainlif ‘vienuolika’, twalif ‘dvylika’ yra tik lietuvių kalboje: vienúolika, dvýlika, o go. intranzityviniai veiksmažodžiai su -nan ir tranzityviniai su -jan (pvz., fullan ‘prisipildyti’ ir fulljan ‘pripildyti’) turi atitikmenų tik slavų kalbose, pvz.: sъxnǫti : соушити.
Šaltinis:
Савченко 1972, 150

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas