Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vilkė
.
Rezultatai
Antraštė:
vìlkė
Straipsnelis:
Baltų
ē
kamieno kilmė yra trejopa. […] Trečioji žodžių grupė kilusi iš
iaH
kamieno, plg. lie.
didelė
,
vìlkė
. Baltų ir slavų kalbose prevokalinis
i
buvo išlaikytas, jei
i
arba po jo einantis balsis buvo kirčiuotas, plg. lie.
gaidỹs
iš *
gaidiás
, bet gen. sg.
gaĩdžio
, dat. sg.
gaĩdžiui
, ir estų
takijas
iš lie.
dagỹs
, la.
dadzis
. Šią hipotezę patvirtina ir skirtumas tarp s. sl.
bogynji
, lie.
patì
, gen. sg.
pačiõs
(su antriniu cirkumfleksu) ir s. sl.
sǫdьji
, lie.
vìlkė
. Pirmasis tipas kilęs iš proterodinaminio, o antrasis – iš histerodinaminio linksniavimo, plg. s. i.
devī́
, gen. sg.
devyā́ḥ
iš *
déviH
,
vṛkī́ḥ
, gen. sg.
vṛkíaḥ
iš *
vṛkíHs
, *
vṛkiHás
. Tą, kad s. sl.
sǫdьji
buvo kirčiuotas viduriniame skiemenyje prieš pradedant veikti Dybo dėsniui, neabejotinai rodo trumpo šaknies balsio le.
sędzia
ir žodžio galo kirčiavimo r.
sud’já
kombinacija. Todėl manytina, kad lie.
vìlkė
išsivystė tiesiogiai iš *
u̯ilkí-HaH
, kai kirtis buvo atitrauktas eliminavus prevokalinį
i
. Pastarasis pakitimas ėjo po (o galbūt ir buvo sukeltas) laringalo kaip segmentinės fonemos išnykimo. [Dar žr. mentė, medė]
Šaltinis:
Kortlandt 1977
, 324–325
Antraštė:
vilkė
Straipsnelis:
Bl.
ē
ir
ī/jā
kamienų kilmė: […] 7) histerodinaminiai
iH₂
kamienai: […] lie.
vilkė
, […] r.
volčica
. […]
Šaltinis:
Kortlandt 1997
, 162
Antraštė:
vilkė
Straipsnelis:
Lie.
ē
kamienai, atspindintys ide.
iH
kamienus: 6)
vilkė
,
neptė
, vedų
vrkī́s
,
naptī́s
. Šiam tipui paprastai atstovauja sl.
-ica
(plg. Lohmann, 1932, 21, 24); 7)
deivė
, vedų
devī́
. Šis tipas galėjo lengvai pakeisti žodžių
marti
ir
pati
fleksiją dėl analogijos su ankstesniu tipu.
Šaltinis:
Kortlandt 1997
, 159
Antraštė:
vìlkė
Straipsnelis:
Priesaga
-ica
(< *
-ī-kā
) – moteriškos g. rodiklis. Ja dažnai padaromi laukinių gyvūnų patelių pavadinimai. Pvz., sl. *
vьlči-ca
‘she-wolf’ < ide. *
wl̥kʷī
- ‘t. p.’, plg. s. i.
vr̥kī́
- ‘t. p.’, s. isl.
ylgr
‘t. p.’ (< *
wulgíz
), lie.
vìlkė
‘t. p.’ (Pokorny 1959, 1178–1179).
Šaltinis:
Witczak 2004a
, 133
Antraštė:
vìlkė
Reikšmė:
she-wolf
Straipsnelis:
Derksenas Sauliaus Ambrazo knygos „Daiktavardžių darybos raida II: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 352 p.) recenzijoje teigia, kad lie.
vìlkė
‘she-wolf’ atspindi *
u̯l̥k-íH-eh₂
.
Šaltinis:
Derksen 2002b
, 99
Antraštė:
vìlkė
Reikšmė:
Wölfin
Straipsnelis:
[Aptariami ide.
vr̥kī́
-dariniai]. Lie.
vìlkė
‘Wölfin’ galbūt kyla iš paradigmos *
u̯l̥kʷ-i̯éh₂
- / *
u̯l̥kʷ-ih₂
-´, su nom. sg. *
u̯l̥kʷ-i̯ḗh₂
ir antriniu šaknies balsiu
vr̥ddhi
.
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 184
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas