Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vilkė, dvasėti, šlapdrankis, bauba, pludungė, pavidulys, jūs, pa-, remti, kramsnoti, bukšis, karsa, baislus, kokis, koks, koki, kokia, tirpti, srutos, gūdus, toks pats, klaukti, loti, makštìs, kazimelka, toveris, briauzgiu, džiaustyti, buvinėti, dažkart, gleižus, punia, dirgėlė, rojoti, skerpuivė.

Rezultatai

Antraštė:: vìlkė
Straipsnelis:: Baltų ē kamieno kilmė yra trejopa. […] Trečioji žodžių grupė kilusi iš iaH kamieno, plg. lie. didelė, vìlkė. Baltų ir slavų kalbose prevokalinis i buvo išlaikytas, jei i arba po jo einantis balsis buvo kirčiuotas, plg. lie. gaidỹs iš *gaidiás, bet gen. sg. gaĩdžio, dat. sg. gaĩdžiui, ir estų takijas iš lie. dagỹs, la. dadzis. Šią hipotezę patvirtina ir skirtumas tarp s. sl. bogynji, lie. patì, gen. sg. pačiõs (su antriniu cirkumfleksu) ir s. sl. sǫdьji, lie. vìlkė. Pirmasis tipas kilęs iš proterodinaminio, o antrasis – iš histerodinaminio linksniavimo, plg. s. i. devī́, gen. sg. devyā́ḥ iš *déviH, vṛkī́ḥ, gen. sg. vṛkíaḥ iš *vṛkíHs, *vṛkiHás. Tą, kad s. sl. sǫdьji buvo kirčiuotas viduriniame skiemenyje prieš pradedant veikti Dybo dėsniui, neabejotinai rodo trumpo šaknies balsio le. sędzia ir žodžio galo kirčiavimo r. sud’já kombinacija. Todėl manytina, kad lie. vìlkė išsivystė tiesiogiai iš *u̯ilkí-HaH, kai kirtis buvo atitrauktas eliminavus prevokalinį i. Pastarasis pakitimas ėjo po (o galbūt ir buvo sukeltas) laringalo kaip segmentinės fonemos išnykimo. [Dar žr. mentė, medė]
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 324–325

Antraštė:: vilkė
Straipsnelis:: Bl. ē ir ī/jā kamienų kilmė: […] 7) histerodinaminiai iH₂ kamienai: […] lie. vilkė, […] r. volčica. […]
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 162

Antraštė:: vilkė
Straipsnelis:: Lie. ē kamienai, atspindintys ide. iH kamienus: 6) vilkė, neptė, vedų vrkī́s, naptī́s. Šiam tipui paprastai atstovauja sl. -ica (plg. Lohmann, 1932, 21, 24); 7) deivė, vedų devī́. Šis tipas galėjo lengvai pakeisti žodžių marti ir pati fleksiją dėl analogijos su ankstesniu tipu.
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 159

Antraštė:: vìlkė
Straipsnelis:: Priesaga -ica (< *-ī-kā) – moteriškos g. rodiklis. Ja dažnai padaromi laukinių gyvūnų patelių pavadinimai. Pvz., sl. *vьlči-ca ‘she-wolf’ < ide. *wl̥kʷī- ‘t. p.’, plg. s. i. vr̥kī́- ‘t. p.’, s. isl. ylgr ‘t. p.’ (< *wulgíz), lie. vìlkė ‘t. p.’ (Pokorny 1959, 1178–1179).
Šaltinis:: Witczak 2004a, 133

Antraštė:: vìlkė
Reikšmė:: she-wolf
Straipsnelis:: Derksenas Sauliaus Ambrazo knygos „Daiktavardžių darybos raida II: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 352 p.) recenzijoje teigia, kad lie. vìlkė ‘she-wolf’ atspindi *u̯l̥k-íH-eh₂.
Šaltinis:: Derksen 2002b, 99

Antraštė:: vìlkė
Reikšmė:: Wölfin
Straipsnelis:: [Aptariami ide. vr̥kī́-dariniai]. Lie. vìlkė ‘Wölfin’ galbūt kyla iš paradigmos *u̯l̥kʷ-i̯éh₂- / *u̯l̥kʷ-ih₂-´, su nom. sg. *u̯l̥kʷ-i̯ḗh₂ ir antriniu šaknies balsiu vr̥ddhi.
Šaltinis:: Lipp 2009b, 184