Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vilnià
Straipsnelis:
[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su šiaurės ir vakarų ide. kalbomis:] Kad oset. kalboje formantas -æn (< -ana) dažnai kaitaliojasi su formantu -næ (plg. oset. xezæn bei xeznæ ‘ganykla’, arazæn bei araznæ ‘vairas’ ir kt.), tai šalia oset. ulæn ‘vilnis, banga’ galėjo būti ir lytis *ulnæ (pastarąją tiksliai atitinka sl. vъlna, vlъna, r. волна, plg. dar lie. vilnià, la. vilna ‘banga’). Av. varəmi ‘banga’ savo daryba ir skambėjimu gana skiriasi nuo anksčiau minėtųjų lyčių. Oset. bei sl. leksemos pamatuotos *vl̥-na (ide. *wel-, Pokorny 1140). Čia dar priskiriu oset. ivylyn/ivulun ‘išsilieti, patvinti (apie upę)’ < *vi-vl̥-. V. Mileris (W. Miller, Die Sprache d. Osseten, – GIPh 1903, p. 62) kitaip aiškina: galbūt ide. [22] *bheul-, *bhul- ‘išpūsti, pripūsti’, air. bolach s. ang. býle, s. v. a. pulla, paula ‘gumbas, konkorėžis’, go. ufbauljan ‘išpūsti’.
Šaltinis:
Абаев 1965, 22–23
Antraštė:
vilnià
Straipsnelis:
Abaevas (СЕИ 22) lygina oset. ulæn ‘banga, vilnis’, kuris, remiantis kitais šio tipo pavyzdžiais, galėtų turėti paralelų *ulnæ, su s. sl. vъlna, vlъna, r. volna ir lie. vilnià, la. vilna ‘t. p.’. Osetų ir sl. dariniams jis rekonstruoja bendrą praformą *wl̥-nā (~ *wel(ə)- ‘sukti, vynioti, vartyti, volioti’ Pokorny 1140 t.. Plg. dar Vasmer I 218, Fraenkel 1254. Nors darinys *wl̥nā-, atrodo, iš tiesų apsiriboja bl.-sl. ir oset. kalbomis (plg. Pokorny 1143, tai įprastas žodžių darybos būdas, ką įrodo ir paraleliai padaryti *wl̥nā ‘vilna’ ~ *wel(ə)- ‘plaukai, vilna’ (Pokorny 1139). Taigi abiem atvejais galima būtų kalbėti apie veldinius. Iš Abaevo darbo neaišku, kaip jis aiškina savo sugretinimą. […] yra dvi realios galimybės: arba oset. kalboje yra skolinys (tai ko gero reikėtų įrodyti), arba oset., bl., sl. kalbų vediniai, kurie tik atsitiktinai liko minėtoje ribotoje teritorijoje, atitinkamą jų išsaugojimą abiejose kalbinėse grupėse palaikė ankstyvoji kaimynystė.
Šaltinis:
Cvetko-Orešnik 1983, 187

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas