Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: visas, glinda, ikšiolei, sargyti, pavydus, gulbas, pasibausti, laukė, pluostas, botas, ražys, raugienė, išlaikyti, damblis, kaikaras, kvakėti, bučiuoti, iškvėpti, kupranugaris, pirmadėlė, va, baužė, rakinti, kirnė, kimpėti, slapta, skaidyti, šlepriokas, motė, ėvelis, kremzlė, draugkeleivis, be.

Antraštė:

vi̇̀sas

Straipsnelis:

Pr. wissa (mot. giminės nom.) 51,₂₀ ‘all’ [ir kt.]: lie. vi̇̀sas, la. viss, s. sl. ВЬСЬ ‘t. p.’ žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 312.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 339

Antraštė:

vi̇̀sas

Straipsnelis:

Pasaulio kalbų įvardžių tyrinėtojai yra pastebėję, kad tiek indoeuropiečių, tiek neindoeuropiečių kalbose bendrumo įvardžiai yra išvesti iš veiksmažodžių, turinčių reikšmes ‘daugėti, dauginti(s), auginti, būti, egzistuoti, stovėti, gyventi’ ir t. t. Pvz., germanų kalbų all vestinas iš veiksmažodžio al ‘augti’, plg.: s. isl. ala ‘produkuoti, vesti, gimdyti’ [Макаев 1970 82], go. alan ‘auginti, želdinti, daiginti’. Iš indoeuropiečių šaknies *teu̯- ‘didėti, gausėti, plėstis, vešėti, keroti, želti’ yra vestinas lotynų bendrumo įvardis tōtus ‘visas’ [Майтинская 1969 261]. Bendrumo įvardžio, turinčio reikšmę ‘visi’, kilmę iš veiksmažodžio remia ir neindoeuropiečių kalbų paralelės. Pvz., uzbekų барча, бари ‘visas, viskas’ yra kilęs iš veiksmažodžio бåр ‘yra’, plg. mng. bükü ‘būti’ ir ‘visi’, kal. lüküde ‘viskas’, bur. bai ‘stovėti, būti, gyventi’ ir baiχa ‘visas’, jak. bax ‘egzistuojantis, esamas’ ir bary ‘visas’ [Майтинская 1969 261]. Turint galvoje šias bendrumo neskaidomųjų įvardžių kilmės paraleles, baltų *u̯isas, *u̯isei,*u̯isa galima laikyti fleksijų -as, -ei, -a dariniais iš veiksmažodžio šaknies *u̯eis- silpnojo laipsnio *u̯is-, plg.: lie. veĩsti ir vi̇̀sti, la. veist, viest, pr. wēisin ‘vaisių’, weijsewingi ‘vaisingi’. Veiksmažodinė baltų šaknis veis- [196] yra indoeuropiečių šaknies *u̯eis- ‘sprogti, skleistis’ tęsinys, plg.: lo. vireō ‘žalti, žaliuoti’, s. isl. visir ‘atauga, atžala’ [Макаев 1970 115]. Kadangi baltų bendrumo neskaidomieji vis- šaknies įvardžiai yra susiję su daugumos sąvoka, bendrabaltiškojo įvardžio *u̯isas, *u̯isei, *u̯isa kilmė iš veiksmažodžio šaknies *u̯eis-, *u̯is, turinčios reikšmę ‘dauginti(s), daugėti’, yra visai įmanoma ir semantiškai pagrindžiama [Rosinas A., Baltistica 20 1, 1984, 51–52].

Šaltinis:

Rosinas 1988, 196–197

Antraštė:

vi̇̀sas

Straipsnelis:

S. sl. vьsь, lie. vi̇̀sas, la. viss, pr. wissa (nom. sg. fem.) etimologija dar nenustatyta. Šiaip ar taip šio žodžio ryšys su lie. vỹsta, vi̇̀so, vi̇̀sti ‘daugintis, veistis’: veĩsia, veĩsti ‘durch Fortpflanzen sich vermehren machen’ yra galimas (II 178). Baltų-slavų žodis ‘visas’ gretinamas su s. i. viśva-s, av. vispō. Tačiau šis sugretinimas visai nežinomas. Galimas daiktas, kad šis pastarasis žodis yra susijęs su s. i. śa-śvant- (nom. sg. śaśvān) ‘kiekvienas, visas’ : śva-yati ‘pučiasi, didėja’ : śu-na-m ‘augimas, gerovė’. Ar indo-iranėnų žodis yra priešdėlio vi-vedinys? Veiksmažodis śvayati taip pat vartojamas su šiuo priešdėliu.

Šaltinis:

Otrębski 1950d, 281

Antraštė:

visas

Reikšmė:

ištisas

Straipsnelis:

Ide. kalbos žodžių, reiškiančių ‘visas’, semantiniai ir etimologiniai šaltiniai labai įvairūs. Išsiskiria veldinių grupė (gr., lo., s. i., toch., s. air.), kilusi iš ide. *sol-wo-, *sol-no-. Lie. visas, la. viss, s. sl. vĭsĭ, s.-kr. sav (pl. svi, vedinys svaki), r. ves’ sg. ‘visas, whole’, pl. ‘visi, all’, čia ir vediniai s. sl. vĭsěkŭ, s.-kr. svaki, r. vsjakij ‘kiekvienas’ ir t. t., visi < *wi-so, šalia *wi-k̑wo-, matomos s. i. viçva-, av. vispa-, s. persų vispa- ir visa- ‘visas, kiekvienas’, pl. ‘visi’, galbūt visi yra prieveiksmis *wi- ‘nuošaliai, atskirai’, bet semantiniai ryšiai visai neaiškūs.

Šaltinis:

Buck 1949, 920

Antraštė:

visas

Straipsnelis:

[Plačiai sinchroniškai analizuojamas šis įvardis ir po to pateikiama jo etimologija]. Šaknies vis- įvardžiai, be baltų, būdingi slavų kalboms, pl. s. sl. вьсь, вьси, вьсе. Ar sanskrito viś- ‘visas’ yra susijęs su baltų ir sl. *vis-, dabar pasakyti neįmanoma. [51] […] Baltų *visas ir *visei galima laikyti galūnės dariniais iš veiksmažodinės šaknies veis- silpnojo laipsnio vis-, plg. lie. veisti ir visti, la. veist. […] Kadangi baltų bendrumo neskaidomieji vis- šaknies įvardžiai yra susiję su daugumo sąvoka, bendrabaltiškojo įvardžio *visas, *visei, *visa kilmė iš veiksmažodžio šaknies veis-, turinčios reikšmę ‘dauginti(s)’, ‘daugėti’, yra visai įmanoma ir semantiškai pagrindžiama.

Šaltinis:

Rosinas 1984, 51–52

Antraštė:

vi̇̀sas

Straipsnelis:

[Pateikia žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. vi̇̀sas = bžn.-sl. вьсь.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 344

Antraštė:

vi̇̀sas

Straipsnelis:

Žinomas dalykas, kad rytinėse ide. kalbose žodis ‘visi, viskas, visa’ siejasi su lytimi ‘gentis’, plg. *wikwos ‘visi, viskas’ ir *wik- ‘gentis’ [195] (taip mano ir A. Meje, žr.: Ernout-Meillet 695), todėl ir lo. tōtus remiasi *tutā.¹⁰⁹ [¹⁰⁹ <…> Laikau, kad A. Meje klysta manydamas lie. vi̇̀sas ‘visą apimantis, ištisas’ esant pamatuotą ide. *wis-. Vaillant (Gramm. comparée d. langues slaves II 2, 1958, 477) teisingai iškelia, kad tokia prolytė nebūtų tikslus bl.-sl. formų atitikmuo. Vaillant nepastebi, kad sl. vьsь tėra viso labo ide. *wik-, vėliau virtusi būdvardžiu, kaip ir lo. tātus, žr. toliau tekste. Bl. lytys tėra paprasti sl. inovacijų perdirbimai (adaptacija). Arijų viśva- yra viś ir sawa- kontaminacija.

Šaltinis:

Szemerényi 1962, 195–196

Antraštė:

vìsas

Straipsnelis:

Jotvingių wiʃa ‘viskas, visa’, plg. lie. vìsa, la. visai, pr. wissa.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 81

Antraštė:

vìsas

Straipsnelis:

Lie. vìsas ‘ganz’, la. viss ‘ganz, all’, pr. wissa ‘all’.

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 123

Antraštė:

visas

Straipsnelis:

žr. sėsti

Šaltinis:

Pisani 1973, 51

Antraštė:

visas

Straipsnelis:

žr. sūsu

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 157

Antraštė:

vìsas

Straipsnelis:

[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su s < skitų s (taip pat s') = s. persų s = av. sp, sl. sv, s. i. śv, lie. šv < ide. *k'w) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *vьsь ‘all. ganz’ < skitų *visa- = s. persų visa-, av. vispa-, s. i. víśva ‘t. p.’ < ide. *wik'wo. Taip pat iš skitų yra bl. formos lie. vìsas, la. viss, pr. wissa.

Šaltinis:

Лома 2000, 345

Antraštė:

vìsas

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 1a protoslavų/protobaltų *vьsь/visas: br. uves ̕, ukr. (u)ves ̕, r. ves ̕, lie. vìsas, la. viss, pr. wissan, narevų wiʃa.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 332