Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: voras, šeiris, šiurštokas, lytėti, šiurčas, garstyčios, skederva, engti.

Rezultatai

Antraštė:: voras
Straipsnelis:: urs (< *wāras) 43,₁‘alt’ [ir kt.] : Worape, lie. voras ‘t. p.’.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 331

Antraštė:: voras
Straipsnelis:: [Žinoma, kad sl. kalbose garsas ch- pridedamas žodžio pradžioje prieš v, l, m bei prieš užpakalinės eilės balsius. Pateikiu žodį su protetiniu ch-:] Sl. kalbose fiksuojami trys leksemos ‘silpnas, ligotas’ šaknies variantai: 1. *chvorъ (r. chvoryj ‘ligotas’); 2. *churъ n < ou̯ šalia vo < u̯o), plg. č. churavý ‘ligotas, negaluojantis’; 3. *chyrъ (y < ū), plg. r. trm. chiryj ‘sergantis’ bei chiretь ‘sirgti, nuliūdinti, nuliūsti’. Pateikti sl. žodžiai etimologijų neturi [56]. Man rodos gana patikimas dalykas būtų, jeigu sl. lytis sietume su lie. voras ‘senas’ bei trm. vorùšis ‘(po ligos) nusilpęs’, pr. urs ‘senas’. Bl. žodžių šaknyse regime balsių kaitą. Sl. *ch-yrъ gali būti savo šaknimi identiškas su pr. urs.
Šaltinis:: Otrębski 1970b, 56–57

Antraštė:: võras
Reikšmė:: senas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Senas. Kiekviena kalba turi atskirą pavadinimą. Pr. urs (greta uraisins acc. pl., m. ‘tėvai’ < ‘seniai’) siejasi su s. lie. võras ‘senas’, dabar vor-úpė, trm. vor-úšis ‘kuris vos juda; nusilpęs po ligos’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 233

Antraštė:: voras
Straipsnelis:: žr. linai
Šaltinis:: Steinhauser 1976, 31–36

Antraštė:: võras
Reikšmė:: ‘senas’
Straipsnelis:: Lie. võras (psn., nevartojamas), pr. urs ‘senas’ (T.). Fraenkel II 1274; Trautmann 454; Endzelin 269. Būga RR I 197 (1910), III 956 (1921) (vorū́šis, vorùšis, ‘netvirtomis kojomis’); Skardžius 318 (vorùšis): iš võras, kuris, atrodo, paliudytas tiktai Prūsijos lietuvių žodynuose, o izoliuotai taip pat randamas rytų areale, vedinyje vorū̆šis (485 punktas) bei hidronime Vórupe (475 punktas)¹⁰⁶ [¹⁰⁶ Dėl võras žr. A. Sabaliauskas, Lietuvių kalbos leksika, Vilnius, 1980 68 ir dar N. S. B. S. (V, 368), kur jis laikomas pasenusiu, o Kurschat (IV 2713) jį laiko ¨polnisch-litauisch’, nors DLKŽ ir Lyberis (s. v. sẽnas) jo nenurodo. Vorū̆šis nepateikia nei DLKŽ1, nei Kuršaitis, o DLKŽ2 ir N. S. B. S. (V, 364), jis pažymėtas kaip tarminis. Dėl Vórupė ir kitų hidronimų žr. Vanagas, op. cit. 392 s. v. Voryčià. Pažymėtina, kad taip pat yra paliudytas ir apeliatyvas vórupė ‘sena upės vaga’ DLKŽ, N. S. B. S. (V 364 cit.) ir Kurschat (IV 2714) be jokių pastabų; DLKŽ2 – kaip pasenęs]. Tai substratinės kilmės¹⁰⁷ [¹⁰⁷ Nors šis žodis neaptariamas Mažiulio darbe (ABS 9 cit.), Smoczyński, remdamasis bendru neapibrėžtu intonacijos požymiu ir specifine distribucija, bet nesiremdamas rytiečių paliudijimu, (BPTF 40 cit. 171 cit.) kaip tik tvirtina, kad jis galįs būti vienas prūsiškų skolinių (jo nuomone, vedinys iš *vīras = lie. výras ir t. t.). Šiuo požiūriu egzistuoja akcentinė problema, prisiminus, jog võras kai kuriuose tyrinėjimuose yra be priegaidės (cfr., pvz., Stang, op. cit. 9), o N. S. B. S. taip pat ir su akūtu, kuris, anot Būgos, (RR II 720, 724 [1918?]) yra antrinis, realiai būtų netikslus. Antra vertus, vórupė akūtinę intonaciją, bet ji galėjo atsirasti dėl metatonijos (cfr., pvz., Sénupė iš sẽnas)] hipotezės vėlyva padėtis, pagrindžiama pirmiausia cirkumfleksinės intonacijos buvimu, o po to jos distribucija. Šis žodis vieninteliu sąvokos ‘senas’ pavadinimu yra dokumentuotas prūsų kalboje, kuriuo laikoma paliudytas aukštesniojo laipsnio uraisins [169] (acc. pl.), neturintis atitikmenų nei baltų kalbose, nei už jų ribų¹⁰⁸ [¹⁰⁸ Lanszweert (op. cit. 100–102) siūlo sieti su lie. vi̇̀rti, la. vîrt, rekonstruodamas žodžiui võras pirminę reikšmę ‘subrendęs, išsirpęs, prinokęs, suaugęs’ ir dar primena, jo nuomone, neaiškų pr. woragovus ‘uogos sėkla’. (Trautmann 465; Endzelin 277)], o latvių kalboje jo visiškai nėra. La. toponimas Vārūša tikriausiai yra lituanizmas.¹⁰⁹ [¹⁰⁹ Žr. Būga, RR III 624 (1922), 956 cit.]. Šiuo metu sąvokai ‘senas’ išreikšti turime du pirmykščius baltų epochos žodžius, sens ir vęcs, kurie prūsų kalboje, išskyrus atskirai v̧cs tipo antroponimą Wetschis, susisiejantį su lie. võras, nė vienas nepaliudytas.
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 169–170

Antraštė:: võras
Straipsnelis:: Katekizmuose užfiksuotas pr. urs ‘senas’ (kompar. uraisin acc. sg.) < *vōras (*vāras), plg. lie. võras ‘senas, alt’ (Sembos tarmėje -ā-) po veliarinio ir lūpinio virsta -ū-; žodžio pradžios ū prieš w išnyksta) [100]. Kad pastarąją lytį pažįsta tik bl. kalbos, tai jai etimologijos ieškokime remdamiesi šių kalbų duomenimis. Siūlau manyti, kad pirmykštė reikšmė buvusi ‘išnokęs, prisirpęs, subrendęs, gereift’, plg. dėl semantikos s. sl. zĭrěti ‘nokti’, zĭrělŭ ‘išsirpęs’ ir s. i. járant- ‘senas’, járati ‘senti’ bei ypač iki šiol iškraipytai (taip – Trautmann APSpr 465, Endz. SV 277) suprastą pr. waragowus E 389 (dėl antrojo sando plg. lie. úoga, la. ôga ‘Beere’). Pastarąjį pr. dūrinį veikiau reikėtų aiškinti kaip nom. pl. *vora-gawōs. Pr. *vōra-gawōs yra ‘die reif Gepflückten’ (dėl antrojo nario plg. lie. gaũti ‘pasidaryti turinčiam, įgyti, bekommen’, la. gaut ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]). Mums čia reikalingą reikšmę ‘raškyti, skinti, pešti, pflücken’ teikia lie. kalba (žr. LKŽ III 165): ‘uogas nugaudo dar neišsirpusias’ (ir kt. pvz.). Kad čia aptariama reikšmė ‘išsirpęs, nunokęs’ gali remtis reikšme ‘išvirtas, gekocht’ (s. i. pácyate ‘išsirpęs’ : pácati ‘verda, kepa’ [ir kt. pvz.]), tai prabl. adj. reprezentuojantys lie. võras, pr. vora-, urs yra ne kas kita, o lie. vi̇̀rti (vérdu, virdũ) ‘kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį); virinti; gaminti maistą virinant, kochen, sieden’, la. vir̂t ‘t. p.’ vediniai (čia dar s. sl. vĭrěti ‘virti, kochen’, toch. A wrātk ‘t. p.’.
Šaltinis:: Lanszweert 1984, 100–101

Antraštė:: võras, vóras
Reikšmė:: old (senas)
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. varhainen ‘early’ < *vāras, plg. lie. võras, vóras ‘old’; remiamasi lapių vuorâs ‘old’ egzistavimu ir suponuojama žodžio vara semantine raida (tik suomių kalboje) ‘*senas’ → ‘ankstyvas’ […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 186

Antraštė:: vóras
Reikšmė:: spider
Straipsnelis:: Smoczyński 2001, 114 rytų bl. ‘spider’ reikšmės pavadinimus (lie. vóras, la. vâris) kildina iš lie. veiksmažodžio veriù, vė́riau, vérti (dar reiškiančio ir ‘to thread, to string; nizać, nawlekać’, plg. lie. įveriu ‘fädele den Faden in die Nadel’) ir kitus ide. šaknies *h₂u̯er- ‘binden, anreiben, aufhängen’ vedinius (Leskien 1884, 356; 1891, 179; Pokorny 1959, 1150; Rix 1998, 258). Neatsižvelgiama į fonologinius neatitikimus: vokalizmo pakitimai aiškinami baltų *ā ~ *ē apofonija, nors turėtų būti *ō ~ *ē. Fraenkel 1962, 1274 cituoja šią etimologiją kiek abejodamas ir lie. vóras laiko neaiškios kilmės („unklear“) žodžiu. Trautmann 1923, 351 lie. vóras taip pat nesieja su lie. veriù. Tikėtina, kad ši etimologija klaidinga. Lie. vóras ‘spider’ su pirminiu balsiu *ā turėtų būti kilęs iš ide. būdvardžio *wāros ‘knock-kneed; bent, crooked; with legs wide apart’ (žr. Pokorny 1959, 1108, s. v. 2. u̯ā-), kuris fiksuojamas ir lo. vārus ‘knock-kneed; bent, crooked’ (antrinė reikšmė ‘opposed, contrary’) ir vāricus ‘with legs wide apart’ (iš čia ir veiksmažodis vārico ‘to straddle’). Ši etimologija pagrįsta tiek fonologiškai, tiek semantiškai – voras kaip tik ir yra padaras su aštuoniomis įlinkusiomis į vidų ir viena nuo kitos nutolusiomis kojomis. Greta rytų bl. voro pavadinimų minėtinos osetinų formos: digorų xœlaur, ironų xœlwarœg ‘spider (spinning the cobweb)’, kurių pirmas dėmuo – osetinų xal/xalœ ‘thread’. Antrasis dėmuo ur/war-œg greičiausiai kilęs iš iran. *wāra-/*wāra-ka- (=lie. vóras ‘spider’ = la. vārus ‘knock-kneed; bent, crooked’). Toks aiškinimas labiau tikėtinas nei Abaev 1989, 170 siūloma etimologija „xœl-warœg «плетущий нить»“). Reikia pridurti, kad daug (bet ne visos) vorų rūšių daro tinklus vabzdžiams gaudyti, tačiau viena nuo kitos nutolusios kojos – visų voragyvių (arachnidae) skiriamasis bruožas.
Šaltinis:: Witczak 2006, 101

Antraštė:: võras
Reikšmė:: verdantis vanduo
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kurių bl.-sl. vedinių kilmė neaiški: lie. trm. võras ‘verdantis vanduo’ (: vìrti, varùs ‘lengvai virinamas’). Sl. *vȃrъ AP c ‘karštis, kaitra’ (sr.-kr. vȃr, r. var), plg. kauz. variti ‘virti (tr.)’ (: vьrěti ‘virti (intr.)’).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 14