Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vytis, baugas, gailis, lakmainia, lekmeinia, karpa, vaistas, griausmė, ižgi, karbėti, pabaiga, klumbis, prekiautojas, šinkiotis, dulas, lūžti, ridikas, skliutas, birgilas, kly, grindinys, geidulys, kvailti, razgai, pervasar, gelbėti, dronyčia, daubti, žymuo, klupstas.

Antraštė:

vyti̇̀s

Straipsnelis:

Oset. wīdag/wedagæ, jedagæ ‘šaknis’ kilęs iš *waitāka- iš šaknies *wai-, ide. *wei- ‘vyti, sukti’ ir pan. (Pokorny 1120–1122). Plonos šaknelės naudojamos pynimui. Todėl neturėtų stebinti, kad tikslus atitikmenis oset. žodžiams randame sogdų kalboje reikšme ‘virvelė’: *wītāk (wyt’k), pl. wyt’kt = oset. wīdægtæ (Myz II 48, 66. – Смирнова, Карта верховий Зеравшана по Мугским документам, XXV Междунар. конгресс востоковедов, Докл. делегации ССРС, М., 1960, p. 6). Čia taip pat jagn. wīta ‘virvelė’. Su formantu -ti- (waiti-) ši šaknis iranėnų kalbose paliudyta reikšme ‘gluosnis, žilvitis; karklas, vytelė’: persų bīd, (trm.) vīd, pehlevi wēd, wēt ‘žilvitis, Salix’, Pamyro š., išk. wēd, Pamyro jazg. wīdg, jagn. wēt ‘karklas, vytelė’, vanaci wīye ‘šaknis’ (*waitya-) (Elfenbein, Arch. Or. 1967 XXV 599), av. vaeiti- ‘karklas, vytelė’. Afg. wala ‘karklas, vytelė’ (Morgenstierne. EVP 86) greičiau atspindi *waⁱta-, negu *waiti-, taip kaip sakų bāta ‘šaknis’ (BSOS 1940 VIII 119. – Jātakastava 461). – Prašosi sugretinamas su skitų vardu Βιδακης (ОЯФ I 186). Toliau plg. s. i. veta-, vetasa- ‘meldų rūšis; Calamus Rotang’, s. sl. větvь, r. ветвь, ветка, ветла ‘karklas, vytelė’, lie. výtis ‘žilvitis; vytelė’, lo. vītis ‘vynuogienojas’, gr. ἰτέα ‘karklas, vytelė’. Toch. witsako ‘šaknis’ gauta iš skitų, kai ‘prototocharai’ dar gyveno Rytų Europoje kaiminystėje su skitais (СЕИ 123, 137). Parašymas ts gali atspindėti t arba d, dh (Werner Winter, Die Vertretung indo germanischer Dentale im Tocharischen, IF 67, p. 16-35). Galbūt iš alanų kilęs vengrų ideg ‘diržas; nervas’ (kitaip MNTESz. II 186). Dar žr. ¹wīs ir wīdyg. Žr.Миллер, Gr. 25. – Bailey, Ambages Indoiranicae, AION 1959 I 116–117.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 128

Antraštė:

vỹtis

Reikšmė:

riteris

Straipsnelis:

Lie. vỹtis pirmą kartą fiksuojamas S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių“ (1846 m.). A. Briuknerio (Brükner A., Die slav. Fremdwörter im Litanischen, 1877, 154) siūlymas lie. vỹtis kildinti iš r. witiaź ‘riteris’ rodos esąs abejotinas [167]. P. Skardžiaus (Gimtoji Kalba, 1937, 152) aiškinimas, kad S. Daukantas vỹtis, -čio sukūrė pagal le. pogoń, pogonia, o paskui le. gonić - pogoń galėjo būti modeliu lie. výti - vỹtis, nepriimtinas, nes le. pogoń nefiksuojamas reikšme ‘persekiojantis, vejantis (riteris)’. S. lie. kalboje egzistavo išvestinis žodis vỹtis, -čio ‘persekiojimas, vijimasis, liaudies pašauktiniai’ (formanto –ti̯o- vedinys, besiremiantis v. výti), plg. B. Chilinskio biblijos lie. s. vỹtis, acc. witi ‘bėgimas, kelias’, lo. cursum [168] … [169]. Čia dar galima priskirti s. sl. vъz-vitь(je) ‘pelnas, nauda’, kurio pirminę reikšmę Pokorny (IEW 1124) rekonstruoja kaip ‘pareiga persekioti žudiką’ ir sieja su s. sl. povinǫti, s. vina, toliau vojь, vojьna, lie. výti, vijau < ide. *u̯ei̯-/u̯oi̯- ‘eiti paskui, persekioti’. Taigi lie. vỹtis, le. wici, s. r. vъzvitь(je) < *vīt-(i)i̯o- ‘persekiojimas, vytynės, liaudies pašauktiniai’ ir visus šiuos žodžius galime laikyti prabl.-sl. teisiniu terminu.

Šaltinis:

Bednarczuk 1986, 165–170

Antraštė:

vyti̇̀s

Straipsnelis:

[Dažniausiai rytų bl. i̯-kamieno lytys, turinčios atitikmenų kitose ide. kalbose, aptinka tikslių atliepinių sl. kalbose:] Lie. vyti̇̀s, -iẽs ‘lankstus virbas, rykštė, gluosnio virbas’, la. vītis nom. pl. ‘apynio vijokliai, Hopfenranke’ : prasl. *vitь (le. wić ‘virbas, rykštė, vytinis’, r. vit’ ‘pintas daiktas’, s.-kr. pȁvȋt ‘Wald-, Weinrebe’, slov. vjĩc ‘gluosnio virbas šiaudiniam stogui tvirtinti’, a. sorb. wić ‘vijoklis’, ž. sorb. wiś ‘pelkių žolė’); lo. vītis f. ‘vynuogienojas’, av. vaēiti- ‘gluosnis, jo rykštė’, air. féith (< *veiti) ‘fibra’, s. v. a. wid f. (< *wiþi-) ‘Strick aus gedrehten Reisern, Geflecht’.

Šaltinis:

Eckert 1972a, 607

Antraštė:

vyti̇̀s

Reikšmė:

weidengerte

Straipsnelis:

witwan (Paulis K SB VII 203 čia laiko esant acc.; žr. dar ZfslPh. XVIII 112) E. 603 ‘gluosnis’ : apewitwo, le. witwa ‘Korbweide’, lie. vyti̇̀s, av. vaēti-, s. isl. vīþir, gr. εἰτέᾱ ‘gluosnis’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 224 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 340

Antraštė:

vytìs

Reikšmė:

Weidengerte

Straipsnelis:

Pr. witwan ‘wide’/‘Weide’ < nom. sg. n. *vītvan (Mažiulis 4, 256), plg. apewitwo ‘Strauchweide’, kur

Šaltinis:

Blažek 2001b 49–50

Antraštė:

vytìs

Reikšmė:

willow-twig

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. witwan E603 ‘wide, willow’ paprastai siejamas su la. vītols ‘id.’, lie. vytìs ‘willow-twig’, le. witwa ‘kind of willow’. Bev. giminę galėtų rodyti pr. apewitwo E605 ‘struchwyde, kind of willow, salix viminalis’, jei tai yra nom. pl. n. (pvz. Toporov, PJa 1, 98t.), tačiau taip pat gali būti nom. sg. f., o witwan būtų acc. sg.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 274