Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vyturỹs
Straipsnelis:
Lie. vieversỹs, – pr. werwirsis¹⁰⁴ [¹⁰⁴ prūsų kalbos forma praktiškai būtų identiška lietuviškajai, jei atitiktų Smoczyńskio (IF 94, 310) siūlymą skaityti *weiwirsis] ‘vieversys’ (T. E. Z.). Fraenkel II 1247; Trautmann 460; Endzelin 273; SD3 406 (504) s. v. skowronek; LKA koment. 46 ir žem. 79: nėra distribucijos problemų. Atvirkščiai, lie. cỹrulis taip pat reiškiantis ‘vieversį’ (Fraenkel I 70; LKŽ II2 43 sg.; LKA loc. cit.; M.-E. loc. cit.) gali būti skolinys iš latvių arba pagal paplitimą labiau galimas daiktas, kad iš kuršių kalbos. [168] Pagaliau įdomu pažymėti, jog lietuvių kalboje egzistuoja trečias gerai paliudytas vieversio pavadinimas, kuris galimas daiktas yra naujausias, vyrutỹs, neturintis identiško atitikmens, bet susijęs su la. vīturuôt [168], vītaruôt ‘čiulbėti, čiauškėti’ (Fraenkel II, 1269; LKA loc. cit.; M.-E. IV 646, 648) ir izoliuotai paliudytas daugelyje punktų, o kompaktiškai – centriniams vakarų areale, kaip vienintelis pavadinimas arba greta vieversỹs, arba – rečiau – greta cỹrulis.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 168–169

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas