Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: yda, baisa, srebus, katras, paskuojis, ruošus, paklusnus, lomė, inkstiras, inkštiras, labingas, cipti, dieni, grindis, karvoti, gramotis, viešis, grabštus, skaistas, gairėti, mutnus, irstąs, kėvinas, gudažolė, pulkas, guiris, tūpti, oras, leipauti.

Antraštė:

ýda

Straipsnelis:

Apie ýda randamos (p. 181) užuominos visos yra gana problemiškos. Aš matau šiame žodyje šaknį, kuri atitinka vok. eitel, ang. idle (vienintelę vakarų germanų kalbose!) ‘bevertis, nenaudingas’. Šiuos žodžius Kluge-Götze 15 leidime laikė už germanų ribų neturinčiais atitikmenų, nors mano (Ricerche Linguistiche XVI, 90; Geoling. e indoeur., 228–338) toks atitikmuo pateiktas he. idālus ‘blogas, prastas, nedoras’.

Šaltinis:

Pisani 1957, 301

Antraštė:

ýda

Reikšmė:

Fehler, Gebrechen

Straipsnelis:

Šaknis *h₂ei̯d- ‘tinti, tvinti, būti ko pilna’ atrodo išlaikyta arm. ayt ‘skruostas’, aytnum ‘tinstu’, kitaip – gr. οἰδέω ‘tinstu’. Tačiau iteratyvas *h₂oi̯d-éi̯e yra dėl gr. o kamieno apibendrinimo visuose šios šaknies vediniuose nenustatytinas, plg. οἶδος [167] (s-kam.) ‘auglys’, οἶδμα ‘pabrinkimas’. Šie, žinoma, gali būti paveikti iteratyvo su -o, bet taip pat gali būti, kad οἰδέω yra denominatyvas iš darybiškai produktyvaus, bet neišlikusio nom. act. *h₂ói̯d-o-s ‘tinimas, brinkimas’, o šis yra antriniu būdu paveikęs s kamieną *h₂ái̯d-o-s. Galbūt laukiamasis fuga-darinys atsispindi (su „winteriškuoju pailgėjimu“) lytyje lie. ýda ‘Fehler, Gebrechen’. Pagaliau gali būti, kad οἰδέω atspindi ilgojo laipsnio *h₂ṓi̯d-ie-ti. [168]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 167–168