Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
į
.
Rezultatai
Antraštė:
į̇̃
Straipsnelis:
Pr.
en
tiesiogiai siejasi su lie.
į̇̃
(tarm.
iñ
ir kt.), la.
ie-
, sl. *
vъ
, *
vъn-
, kurioms Vaillant Gr. comp. I, 172 spėja vieną formą. Baltų ir slavų formos leidžia rekonstruoti *
en
/ *
on
ir *
n̥
. Pr.
en
, la.
ie-
, lie. postp.
-e
(< *
-ę́
) Stangas kildina iš *
en
varianto, o lie.
į̇̃
ir sl. *
vъ
, *
vъn
turi būti paaiškinami nulinio vokalizmo forma. Plg. kitus atitikmenis: gr.
ἐν
, tarm.
ἰν
, alb.
inj
; lo.
in
, oskų
en
, s. kimrų, s. bretonų [en,
in
ir kt. (p. 39)
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 34–39
Antraštė:
į̃
Straipsnelis:
Jotvingių
ii
‘į’, plg. lie.
į̃
, bet pr.
ēn
, la.
uz
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 73
Antraštė:
į̃
Reikšmė:
in, an, auf, zu
Straipsnelis:
Prielinksniai lie.
į̃
‘in, an, auf, zu’, s. sl.
vъ
‘t. p.’ (+ acc., gen.) Schmidto (1885) laikomos pr. praep.
en
‘in, an’ (plg. ir priešdėlį la.
íe-
< *
en-
nulinio laipsnio formomis. Greta prielinksnių yra ir kompozitų priešdėliai lie.
į̃
, s. sl.
vъ(n)-
[…]. Lie.
į̃
< bl. *
in
, s. sl.
vъ
< *
un-
galima susieti postuluojant bl.-sl *
i/un
< *
ən
< *
n̥
. Dviejų variantų (
in
ir
en
) buvimas batų kalbose nėra aiškus. Galima spėti, kad baltų-slavų prokalbėje būta senos skirties tarp *
en
kaip vietos prieveiksmio resp. prielinksnio ir *
n̥
kaip vardažodinių dūrinių formos. Tuo metu, kai ši skirtis dar buvo, ide. priešdėlis *
n̥
buvo pakeistas į *
ne-
, t. y. įgijo savarankiškos neigimo dalelytės *
ne
formą. Pilnojo laipsnio *
ne
apibendrinimo priežastis aiški: siekis išvengti hominimijos su dūrinių forma *
n̥-
(: *
en
). Paveldėtoji skirtis bl.-sl. *
en
: *
i/un-
buvo išlyginta arba į *
en
: *
en-
(pr.
en
,
en-
, la.
ie-
), arba į *
i/un
: *
i/un-
(lie.
į̃
:
į̃-
; sl.
vъ
,
vъ(n)-
) pagal daugybės atvejų, kai prielinksniai ir vardažodžinių bei veiksmažodinių dūrinių preverbai sutampa (pvz., bl.-sl. *
prei̯
: *
prei̯-
etc.), pavyzdį.
Šaltinis:
Schaffner 2006
, 163–165
Antraštė:
į̃
Straipsnelis:
Baltų-slavų akūtas buvo glotalinis sprogstamasis priebalsis, išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio, einančio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvibalsio. Taigi
į́-
yra lauktinas
į̃
, kilusio iš *
in
prieš ide. žodžio pradžios laringalą ar preglotalizuotą sprogstamąjį priebalsį. Lie.
į́-
reprezentuoja nulinį apofonijos laipsnį, tuo tarpu ines. *
-ę́
ir la.
ìe
‘į’ < *
en
– pamatinį laipsnį. Pr.
en
‘į’ vokalizmas rodo antrinį nulinį laipsnį, vestiną iš pirmykščio prieškirtinio silpnojo laipsnio *
i-
< *
e
, kurį atspindi lie.
į
, tuo tarpu bl.-sl. pradinio *
e
reguliarus fonetinis atitikmuo yra pr.
a-
. Inesyvas susiformavo pridūrus kirčiuotą *
en
prie r. bl. pronominalinių lokatyvo formų masc. *
tàmi
, fem. *
tàjai
, pl. *
tàisu
(plg. sl.
tomъ
,
toi
,
těxъ
) su glotalizacija dėl hiato prieš *
en
.
Šaltinis:
Kortlandt 2009
, 33–34
Antraštė:
į
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su
u
.] S. sl.
vŭ(n)
‘in’, bet lie.
į
,
iñ
- ‘in’. Ide. *
n̥
.
Šaltinis:
Andersen 2003
, 59–62
Antraštė:
į̃
Straipsnelis:
Slavų kalbų prielinksnis *
vŭ
< *
vŭN
< *
ŭN
<*
N̥
‘in’ giminiškas lo.
in
, go.
in
, gr.
e̓n
, air.
in-
, lie.
į̃
, pr.
en
etc.
Šaltinis:
Orr 1987
, 303
Antraštė:
į
Straipsnelis:
S. sl.
vŭ
; lo.
in
, gr. ἔν, lie.
į
, go.
in
, s. air.
in
‘(ang.) in’ < ide. *
on
/
en
/
n
.
Šaltinis:
Orr 2000b
, 20
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas