Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
žr. kaimas
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 151–154
Antraštė:
šeima
Straipsnelis:
žr. kaimas
Šaltinis:
Schmid 1975c, 327
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
Gana senas, nors ir sporadiškai pasitaikantis slavų kalbose, yra pavadinimas, geriausiai išsilaikęs rusų kalboje: семья́. Tapačios formos: s. sl. СѢМИНЪ, СѢМИѢ ‘samdiniai, namiškiai, vergai’, ‘šeima, šeimyna’, s. r. СѢМИНЪ ‘darbininkas, tarnas, samdinys’. Labai artimi la. sàime = s. sl. СѢМЬѢ, lie. šeimà, šeimyna, šeiminiñkas. Lie. šeimà, la. sàime sugretinimas su sl. СѢМИѢ rodo jų kilimą iš *k̑oim-. Baltų kalbos turi tik reikšmę ‘šeima’, todėl ‘vergai, tarnai’ laikoma antrinėmis.
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 164
Antraštė:
šeima, šeimyna
Straipsnelis:
Lie. šeima, šeimyna, pr. seimīns, la. saime, r. sem’ja giminiška su go. heiwa-frauja ‘namo ponas’, go. haims ‘kaimas’, s. ang. hām ‘kaimas, namai’ ir t. t. Lie. k., kaip ir kitose ide. k., sąvoka ‘šeima, šeimyna’ kilo iš sąvokos ‘namai’, ‘kaimas’, arba vienaip ar kitaip siejasi su šia sąvoka.
Šaltinis:
Buck 1949, 134
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamają pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Šeima. Baltųslavų pavadinimas - *šeim-/*šaim- iš ide. *k̑ei-m-/*k̑oi-m-: lie. šeimà, greta šeimýna ‘šeima kartu su namiškiais, samdiniais’, la. sàime ‘samdiniai, šeima plačiąją prasme’, pr. seimīns ‘namų tarnai’, r. (bažn.) sěmь ‘asmuo’ ir kuopinis sěmьja ‘šeima, šeimyna’, r. semьja ‘šeim’. Žodis šeima toliau siejamas su ‘kaimo’ pavadinimu: lie. káimas.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 228
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [pasiskolintų finų] reikėtų pridėti: lie. káimas, kiẽmas, šeimà – suom. kaima, heimo…
Šaltinis:
Schmid 1975c, 327
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. seNbrъ ‘Bauer’ < *k̑em-ro- < *g̑hēm-ro-. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su s. ru. sěmьja ‘Gesinde’, lie. šeimà.
Šaltinis:
Kortlandt 2004, 254
Antraštė:
šeima
Straipsnelis:
žr. šeiva
Šaltinis:
Gliwa 2008b, 41–60
Antraštė:
šeimà
Reikšmė:
Familie
Straipsnelis:
Go. heiwa* ‘Familie’ (?) (tik antrasis dėmuo heiwa-frauja ‘Hausherr’) < germ. *hei-wa(n)- (?). Plg. germanų kalbose s. isl. hjón ‘Eheleute’, s. ang. hīwan ‘Haushaltsmitglieder’, s. saksų hīwa ‘Frau’, s. v. a. hī(w)o ‘Gatte’, hī(w)a ‘Gattin’. Kitose kalbose plg. s. i. śéva- ‘lieb, vertraut’, śivá- ‘günstig, hold, lieb, gütig’, s. lo. ceiuis, lo. cīuis ‘Bürger’ etc. Visos formos kyla iš ide. šaknies *k̑ei̯- ‘liegen’, plg. su panašia reikšme lie. šeimà ‘Familie’, pr. seimīns ‘Haushaltsdiener’, arm. sēr ‘Liebe’, sirem ‘ich liebe’.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 246
Antraštė:
šeimà
Reikšmė:
Familie
Straipsnelis:
Go. haims* ‘Dorf, Land’ < *hai-mi-/*hai-mō-, s. isl. heimr, s. ang. hām, s. saksų hēm < germ. *hai-ma- paprastai laikomi pirminiais dariniais iš ide. šaknies *k̑ei̯- ‘liegen’, plg. lie. šeimà, la. sàime ‘Familie’ etc. Tačiau semantiškai patraukliau yra ide. *k̑þoi̯mo- ‘Wohnung, Siedlung; wohnlich’, kuris yra -mo-darinys iš šaknies *k̑þei̯- ‘wohnen’ (< ide. *tk̑ei̯-, plg. s. i. kṣéti ‘wohnt, siedelt’).
Šaltinis:
Casaretto 2004, 389
Antraštė:
šeimà
Reikšmė:
семья
Straipsnelis:
Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Minimas baltų kalbose išlikęs kolektyvinis daiktavardis su ide. kamienu *koimā, šios šaknies vediniais laikoma la. sàime ‘семья’, lie. šeimà ‘t. p.’
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 32
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
La. sàime, kaip ir rytų slavų kalbų žodžiai (plg. r. sem’ja ir kt.), gali būti interpretuojamas kaip turintis baltų-slavų priesagą *-ii̯ā. [Išnaša 376: Lie. šeimà, šeimýna; pr. seimīns yra kito kamieno.]
Šaltinis:
Fecht 2010, 170
Antraštė:
šeimà
Straipsnelis:
Kaip reto fonologinio pakitimo pavyzdys gali būti minima raida *oi > *ō, pvz., anglų home (s. ang. hām, plg. vok. Heim < germ. *haim- < ide. *k̑oim-, plg. lie. šeimà, s. sl. sěmĭja).
Šaltinis:
Orr 2000b, 17

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas