Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Pr. caymis ‘kaimas’ siejamas su lie. káimas, káima, káimė, kiẽmas; la. ciems, tarm. cíema ne tokie būdingi dėl vokalizmo dviprasmiškumo. Sl. *sěmъja, sěmь ir pan. kilę iš tos pačios ide. *oi-m- (ir netgi *oi-mi-), kuri baltams davė dvi eiles semantiškai ir fonetiškai skirtingų formų (iš vienos pusės, pr. caymis, lie. káimas, la. ciems ‘kaimas’, iš kitos – pr. seimīns, lie. šeimà, la. sàime ‘šeima, namiškiai’), taip pat pagal ją rekonstruojamas vienintelis semantinis kompleksas (plg. semantiškai artimus: lie. šeimà, keimarỹs, keimerỹs ‘kartu suaugę vaisiai’, ‘dvilypis daiktas’, keimarúotis ‘tuoktis, tekėti’, čia ir lie. kimenai, kiminai̇̃ ‘samanos’, kimonai̇̃, kiemenà ‘pievos žolė’, kurie susiję su sl. *čьmanъ, plg. slovk. čьmánie ‘smulki piktžolė’, s.-kr. чмањак. Kamienas *sěm- leidžia spėti ide. šaknį *ei- ‘gulėti’. Sl. *sȩbrъ (< *sěm-ro- < *oi-m-ro) turi tokias reikšmes kaip ‘kaimynas’, ‘vienos bendruomenės narys’ ir pan. [152] Dar plg. go. haims ‘kaimas, gyvenvietė’, s. isl. heimr ‘tėvynė, pasaulis’, s. ang. hām, s. v. a. heim ‘tėvynė, namas, būstas’, vo. Heim ir pan. [153]. Gr. κώμη ‘kaimas, gyvenvietė’ (t. p. go. haimōs) numanomas šaltinis – *o(i)mā įeina į dėsningą eilę *eim- ir *oim-, susijusią aiškiais semantiniais ryšiais. Manoma, kad prie jų priklauso gr. κῶμος, kurio reikšmė siejasi su lie. kai̇̃menė [154].
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 151–154
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
caymis (kaimis) E 797 ‘kaimas’ : lie. káimas arba kiẽmas, la. cìems, go. haims ‘t. p.’.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 232
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. káimas, tarm. kiẽmas, la. cìems, pr. caymis, cayme. Baltų pavadinimas *kaim- yra identiškas su germanų: go. haims f. ‘kaimas’, s. isl. heimr ‘tėvynė, pasaulis’, s. ang. hám ‘namai’, s. v. a. heim, vo. Heimat ‘tėvynė, gimtoji šalis’. Už baltų-germanų ploto ribų panašų pavadinimą turi graikai: gr. κώμη ‘kaimas’; vis dėlto aiškinantis ω iš ide. ai ≤ ide. oi čia atsiranda sunkumų.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 231
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [pasiskolintų finų] reiktų pridėti: […] lie. káimas-kiẽmas, šeima – fi. kaima, heimo.
Šaltinis:
Schmid 1975c, 327
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Káimas : káima ‘valstiečių gyvenvietė, sodžius’. Pr. caymis voc. 797 ‘kaimas, sodžius’. Apofoninis variantas kiẽmas : kiemà = la. cìems : (dial.) ciema ‘šeimyna; (valstiečio) sodyba, ūkis; kaimas, sodžius’ (Fraenkel LEW 251). Gr. χώμη ‘kaimas, sodžius’ (kaip įprasta manyti, iš *kōimā) refleksuoja ā-kamieną, ŏ-kamieną – s. ang. hám m. ‘namas; kaimas; sodžius’ (Fraenkel LEW 251, Pokorny IEW 540). Taigi spėtina, kad abi šio baltų žodžio formos yra gana senos.
Šaltinis:
Stundžia 1978, 114
Antraštė:
kaimas
Straipsnelis:
Sunkus atvejis yra gr. χώμη ‘kaimas’, lie. káimas ‘t. p.’ (ir káima) arba kiẽmas ‘Hof’, s. isl. heimr ‘namai’, akivaizdžiai darinys iš *k̑ei̯- ‘gulėti’. Graikų monoftongą […] esu paaiškinęs kaip kilusį šio žodžio pamate esančiame Neutrum *k̑ḗi̯-mn ‘gulėjimas’. Šitos formos išsirutuliojimas į prokalbei priimtiną formą su ilguoju o vokalizmu (gr. κῶμα) turi būti perėjęs jau ilgo -ē- pailgėjimą, žr. šios fonetinės taisyklės aptarimą [Rasmussen, Jens Elmegård, 1978. Zur Morphophonemik des Urindogermanischen. Collectanea Indoeuropaea I, Ljubljana, 76 t.]. Progą pailgėjimui davė trilypės sonantų grupės žodžio gale redukcija, t. y. iš pvz. *di̯-éu̯-m > *di̯ẽm ‘diem, Ζῆν’ žinomas garsų kitimas. Kad κῶμα priėmė o Timbre, priklauso nuo pagrindą sudarančio segmento *k̑ēi̯- ilgojo balsių kaitos laipsnio, kuris esant tolimesniam pailgėjimui tapo trijų morų ir taip pasidarė minėtosios taisyklės poveikio objektu. Kur nosinių grupės žodžio gale (finalėje) nebuvo, liko -i-, todėl žodžių káimas, go. haims ir t. t. o vokalizmas tik iš infiksinio darinio gali būti paaiškintas. Čionai tinka denominatyvo κοιμάω ‘gulu miegoti’ kamienas, bet ne κώμη, kuris panašų prisiderinimą prie κῶμα turi būti patyręs. Lyčių κώμη ir káimas (1 klasė) kirčio vieta betgi labiausiai sutampa su κοῖτος / κοίτη. Taigi galima pažymėti: *k̑ṓi̯mos / -mah₂ ‘heimatlich’ (‘gimtasis’, ‘tėvynės’) ar pan. lytyse lie. káimas, káima, gr. denom. κοιμάω iš ilgojo balsių kaitos laipsnio šakninės formos *k̑ēi̯- ‘gulėti’; pamatinė struktūra k̑O̯ēi̯-men-é’-.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 210
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
germ. […] *hai-ma- ‘namai’ (šaknis *k̑ei̯ ‘gulėti’, plg. lie. kiẽmas, káimas.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 195
Antraštė:
kaimas
Reikšmė:
žemvaldžio sodyba
Straipsnelis:
žr. kaimynas
Šaltinis:
Lingis 1970, 296–299
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Jotvingių aucima ‘kaimas, sodžius’, plg. pr. caymis, lie. kaimas, la. cìems. Galbūt iš au-kiema(s).
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 69
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Žodis priklauso indoeuropietiškam leksikos sluoksniui, jis turi atitikmenų dviejose kitose ide. kalbose arba bent vienoje ne slavų kalboje abiem kamienais. Jų atitikmenims būdingi šaknies vokalizmo skirtumai: lie. káimas (plg. kiẽmas = la. cìems), pr. caymis, s. ang. hám / lie. dial. káima (plg. dial. kiemà = la. dial. ciema), gr. κώμη (?).
Šaltinis:
Stundžia 1994, 18–19
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
[Yra abejotina, ar Saussuro efektas veikė baltų kalbose:] (išn. 4:) plg. lie. káimas < *kʷoi̯h₁‑mo- ‘poilsio vieta’, antrinė šaknies *kʷi̯eh₁‑mo- ‘ilsėti’ tema I (plg. s. sl. покоити ‘raminti’, lo. quiēscō ‘ilsėtis’).
Šaltinis:
Petit 2003, 94
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Senas baltų vedinys *kai-ma-/kei-ma- gali būti būdvardinės kilmės (plg. lie. káimas ir pr. caimis (dorf) E 797; lie. kiẽmas ir la. cìems ‘sodyba, ūkis, kaimas’ (dėl kiẽmas ir káimas santykio žr. Mažiulis 1960). Jis atitinka germ. *heima- ‘namai, kaimas’, iš dalies gal ir gr. κώμη ‘kaimas’ (plg. dar lie. kuomija ‘būstinė, vieta (apie vilką)’, užsikuomyti ‘paimti savo žinion, užgyventi’, žr. Karaliūnas 1987, 183), s. air. cóim ‘mielas, brangus’ (PJ I–K 151–154 ir lit.), padarytas su -mo- iš ide. *k̑ei-, reiškusio ‘gulėti’ (plg. Būga 1959, 254; IEW 539t.; PKEŽ III 76tt.; Bammesberger 1997) arba ‘skaidyti, skirstyti’ (Žulys 1993).
Šaltinis:
Ambrazas 2007, 19
Antraštė:
kaimas
Straipsnelis:
žr. šeiva
Šaltinis:
Gliwa 2008b, 41–60
Antraštė:
káimas
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *kaim- Semboje. Prūsų topoleksema *kaim- siejama su pr. caymis, cayme, lie. káimas, káimė. Apeliatyvas káimas paplitęs į pietus nuo Nemuno. Apeliatyvas*kaim- yra vakarinių baltų dalykas.
Šaltinis:
Blažienė 1989, 18, 25
Antraštė:
káimas
Reikšmė:
деревня
Straipsnelis:
Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Minimas baltų kalbose išlikęs kolektyvinis daiktavardis su ide. kamienu *koimā (gr. κώμη ‘деревня’, plg. κεῖμαι ‘лежать, находиться, быть расположенным’, dar plg. go. haims ‘деревня’, s. v. a. heim ‘родина’, s. air. cóim ‘деревня’).
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 32

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas