Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šermenys.

Antraštė:

šer̃menys

Straipsnelis:

Pr. sirmen ‘Leichenmahl’. Pirminė reikšmė, būtent ritualinio valgio, o ne budėjimo (budynių) patvirtinama lie. kalbos veiksmažodžiu šérti (žmogų ir naminius gyvulius), kaip ir kitose vakarų zonos indoeuropiečių kalbose, susijusiu su vaisingumu ir žemdirbyste: lo. Cerēs, gen. Cereris ‘Cerera, vaisingumo (ir derlingos žemės) deivė’, oskų kerrí ‘Cereri’, caria ‘duona’, umbrų erfe (šauksmininkas). Lotynų k. veiksmažodžiai creō, creāre ‘kurti, sukurti’ (manoma, kilęs iš vardažodžio *crēi̯ā ‘augimas’), crē-scō, crēvi ‘augti’ ir veiksmažodinis vedinys crēber < *k̑re-dhro-s ‘tankiai augantis = tankus, pilnas’ rodo su augimu (pirmiausia su augmenija) susijusią reikšmę.

Šaltinis:

Иванов 1985 (1987), 7–8

Antraštė:

šer̃menys

Straipsnelis:

Ide. liežuvio užpakalinių pakitimas į frikatyvinius ir afrikatas armėnų kalboje poziciškai yra sąlygotas tik *g̑h atveju, kuris neintervokalinėje pozicijoje perėjo į j afrikatą, o intervokalinėje pozicijoje - į z spirantą. Kitais atvejais pakitimai įvyksta nepriklausomai nuo pozicijos ir duoda tą patį refleksą, t. y. *k̑ atspindi kaip s, *g̑ - kaip c). Ide. *k̑ > arm. s: *k̑er- > arm. ser ‘giminė, gentis, karta; gimimas, dauginimasis’ šalia *k̑er-si- > seṙ, *k̑er-mo-, *k̑er-mn̥ > serm(n) ‘šeima; gentis, karta’ (plg. gr. κόρος ‘vaikas, jaunuolis’, κόρη ‘mergaitė, mergina’, lie. šeriù, šérti, šer̃mens, šer̃menys, pr. sermen).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 56

Antraštė:

šermen(y)s

Straipsnelis:

žr. šerti

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 29