Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šienas, autas, šaukalius, ji, ražnas, sakioti, dulkės, rūgtas, slova, dravis (drevis), urkti, želti, luopti, kvėstis, skrynė, toja, denis, burbėti, smakas, tikruomenė, siūti, gelsti, kuoja, čiaudėti, tututis, byskupas, įgauti, įgauna, jūros, pamėdėti.

Rezultatai

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Apie kitų būdvardžių analogiją kalbėjo jau F. Sommer, Die idg. iā- und io- Stämme im Balt., Leipzig 1914, p. 346. Ši analogija pasirodo [pagal C. S. Stang, Vgl. Grammatik d. balt. Sprachen, Oslo 1966, p. 187 išn. 2] kaip įvardinės galūnės -a perėmimas; panašiai kaip Stangas – ir I. Murata, The o-Stem Nom.-Acc. Sg. Form and the Fate of Neuter Nouns in East Baltic, JIES 14 (1986) p. 273–288, kuris Sg. (iš *-od) sinkretizmą su Pl. (iš *-ā) postuluoja ir finų skolinius su -a, -ä (lunka = pr. lunkan ‘lunkas, luobas’; heinä = lie. šiẽnas ‘Heu’, bet plg. s. sl. sěno ‘šienas’; priešingai nei hammas ‘dantis, spyglys’, lie. žam̃bas ‘kraštas, briauna’, la. zobs ‘dantis’, s. sl. zǫbъ ‘t. p.’) pateikia, tačiau kurie apie lie. kalbą nuo XVI a. mažiau ką sako, nes skoliniai apie tūkstančiu metų ankstesni.
Šaltinis:: Euler 1991, 44

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Gr. coena (κοινά· χορτος, Hes.). Žodis ‘šienas’ neturi nieko bendro su gr. κοινóς ‘bendrai’. Tai ide. žodis k̑oinos su palataliniu k̑, pvz., lie. šiẽnas, jugoslavų sĭjeno ‘šienas’ (Pok. 610) (pvz., chīlos).
Šaltinis:: Carnoy 1959, 88

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Atskirose ide. kalbose žinomas kamienas sec- [lo. secō ‘nupjaunu’, s. air. doescim, tescim (*do-ess-secim) ‘pjaunu’, r. секу, ukr. ciry, s.-kr. cujèrem, s. v. a. segansa ‘dalgis’, sëga ‘pjūklas’, s. ang. secg ‘kardas, nendrė’], kuris dažniausiai laikomas pirmine ide. šaknimi. Šio kamieno semantika siauresnė nei šaknies *kes- ir jis nefiksuojamas kai kuriose kalbose, o tai verčia abejoti, kad kamienas sec- yra pirminis. Juolab, kad ir lie. vediniai, kuriuos lingvistai (Р. Брандт. Дополнительные замечания к разбору этимол. словаря Миклошича. – РФВ, XXIV, No. 3. Варшава, 1890, 150–151; Holub-Korečny 330) kartu su sl. сѣно pateikia sąryšyje su sl. sěkǫ (r. секу, сечь), vietoj pradžios s turi š (la. s), o tai būdinga šaknims, kilusioms iš ks- ar k̑s-, plg. r. сено (< *sěkno?), lie. šiẽnas, la. siens ‘šienas’, lie. šėkas ‘šviežiai sukapoti lapai ar žolė’, šėkáuti ‘pjauti šviežią žolę’, la. sę̂ks ‘šviežias šienas’. Svarbu dar tai, kad gr., i.-ir. kalbose, kuriose ide. šaknis ks- (arba jos atspindžiai) išliko, kamienas sek- nežinomas. Dabar galime spėti, kad sl., bl., germ., lo. ir keltų kalbose žinomas kamienas sek- (sēk-) yra ne pirminis, o išvestinis ir pamatuotas šaknimi k̑s- (*k̑s-ek-, *k̑s-ēk-), kuri minėtose kalbose fonetiškai dėsningai virto s- (lie. š-).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 222

Antraštė:: šienas
Straipsnelis:: Lie. šienas, la. siena, s. sl. sěno bendras slavų baltų, gimin. gr. κοινά· χορτος, tačiau šakniniai ryšiai neaiškūs. Daugelyje kalbose sąvokoms ‘žolė’ ir ‘šienas’ vadinti vartojamas vienas žodis.
Šaltinis:: Buck 1949, 52

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Romualdas Julius Apanavičius pasiūlė bl.-sl. *śeina/śaina (lie. šiẽnas, la. sìens, r. сено) kildinti iš ide. *k̑ei- ‘gulėti’ ir laikyti priesagos -na- vediniu, turinčiu reikšmę ‘gulintis’ (t. y. ‘nukirstas’). Su ta pačia šaknimi autorius siejo ir lie. šiẽkštas ‘vandenyje gulintis medis, krūmas’, la. siêksta, lie. kìnis, kiẽnis ‘kiaulių guolis migis’.
Šaltinis:: Pakerys 2002, 193

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Lie. šiẽnas, la. siens, s. sl. sěno, gr. κοινά (Hsch.) reiškia ‘hay, fodder’, o ne ‘grass’ ir kyla iš ide. *k̑ə₃ino-. [Išn. 22] Čia taip pat lo. faenum (fēnum, foenum) ‘hay (fresh and dried)’ (< *khainom < *k̑ə₃ino-).
Šaltinis:: Witczak 2001, 46–47

Antraštė:: šiẽnas
Straipsnelis:: Bevardės giminės *ŏ kamieno egzistavimą (išreikštą -a) rytų baltų kalbose liudija skoliniai suomių kalboje: suom. heinä ‘сено’ (< seinä) – lie. šiẽnas, la. sìens, sl. сѣно.
Šaltinis:: Дегтярев 1994, 38–39