Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žìrnis, skribti, vairas, viedras.

Rezultatai

Antraštė:: žìrnis
Straipsnelis:: žr. garšas
Šaltinis:: Gołąb 1982, 128

Antraštė:: žirnis
Straipsnelis:: Lie. žirnis, la. zirnis, pr. syrne ‘grūdas’, s. sl. zrьno, r. зерно, ukr. зерно, bulg. зърно, s.-kr. зр̏но, [348] sl. zrno, č. zrno, le. ziarno, a. luž. zorno, zerno, ž. luž. zerno, polab. źarnű, lo. granum, got. kaurn, s. v. a. korn, s. air. gran, kymrų grawn ‘grūdas’. Pirmesnė reikšmė ‘grūdas’. Išvedamas iš prolyčių *̑-, *̑̄- ‘trapiam tapti, nokti, senti’. Ir čia ir s. i. járant- ‘silpnas, senas’, járati ‘silpnina, sendina’, jarạá ‘senas’, jarā- ‘senatvė’, jarjara- ‘trapus, suguręs’, gr. γέρων ‘senis’, s. sl. zьrěti, zrěti ‘nokti’, zьrělъ, zrělъ ‘įnokęs’.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1957a, 348–349

Antraštė:: žirnis
Straipsnelis:: La. kalbos tarmėse žirnio pavadinimas aptinkamas su įvairiais fonetiniais pakitimais, kurie kartais sunkiai paaiškinami: zirenu, zireņa, ziriņi [349], zirnāji ‘žirnių šiaudai’. [350] Pr. žirniams turėjo kitą pavadinimą: keckers, keckirs [351]. Tai skolinys iš vokiečių kalbos. Vadinasi, žirnio pavadinimas lie. ir la. kalbose yra senas ide. žodis, savo naująją reikšmę gavęs šiose kalbose.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1957a, 349–352

Antraštė:: ži̇̀rnis
Straipsnelis:: syrne (su z-) E. 278 ‘Korn, grūdas’ : r. зерно, vok. Korn, lie. ži̇̀rnis, la. zir̃nis ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 599 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 306

Antraštė:: žirnis
Straipsnelis:: Kai kurie Ch. Stango nurodyti bl.-sl.-germ. bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […] Lie. žirnis – suom. herne ‘Erbse’ […]
Šaltinis:: Schmid 1975b, 326

Antraštė:: ži̇̀rnis
Straipsnelis:: [Galime spėti, kad tose rytų iran. kalbose, kurios savo kilme yra sãkų (sãkų kalba – viena iš skitų tarmių, paliudyta VII–X m. e. a. rašto paminklais iš Rytų Turkestano) tarmių tęsiniai (t. y. afganų resp. paštų kalboje bei Pamyro priekalnių kalbose) yra išlikę pėdsakų, liudijančių apie savitus pastarųjų iran. kalbų santykius su europiečių kalbomis:] Afgan. zaṇai (<*zr̥na-ka-) ‘grūdas’ – s. sl. zrьno, r. зерно, pr. syrne, lie. ži̇̀rnis, go. kaurn, vok. Korn, Kern, lo. granum, air. gran.
Šaltinis:: Абаев 1965, 13

Antraštė:: ži̇̀rnis
Straipsnelis:: Alb. grurë, grunë m., n. ‘kviečiai, javai’. Nei iš lo. grānum nei iš dalmatų arba rumunų refleksų. Žodis yra paveldėtas ir giminiškas su lo. grānum, s. air. grān ‘granum’, go. kaurn, vok. Korn ‘grūdas’, Kern ‘branduolys’, lie. ži̇̀rnis ir t. t. Albanų žodžio grunë -un- dalyje , atrodo, slypi nosinio sonanto refleksas.
Šaltinis:: Çabej 1962c, 57–58

Antraštė:: ži̇̀rnis
Straipsnelis:: [Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmones buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senatvę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausiai lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek bl.-sl. inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. ži̇̀rnis : prasl. *gorxъ (le. groch, r. goróx, s.-kr. grȁh ir t. t.); lie. žodis reprezentuoja specializuotą šaknies *g̥̑Hno- reikšmę (žr. aukščiau), tačiau slavų žodis etimologiškai sietinas ne su lie. gar̃šas ‘ein Kraut’, garšvà // gáršva ‘Saukraut, Giersch’, kaip paprastai pateikiama, bet reikšmės požiūriu su gr. κέγχρος ‘Hirse, Korn’ (disimiliacija iš *gher-ghro-) ir lo. furfur (t. y. for-for) ‘der Balg, die Hülse des Getreides und der Hülsenfrüchte’ ir reprezentuoja ‘vr̥ddhi’ tipo vedinį iš veiksmažodinės šaknies *gher-s-: s. indų gharṣati ‘reibt’ (žirnis yra lukštenamas trinant jo ankštį delnuose!) Trautmann 79, Pokorny 439 gher-2 ir Vasmer I 444.
Šaltinis:: Gołąb 1982, 128

Antraštė:: ži̇̀rnis
Straipsnelis:: [Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmones buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senatvę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausiai lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek bl.-sl. inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. sė́kla (naujas vedinys iš sė́ti), sė́mens // sė́menys m. pl. ‘Saat’ (senas terminas); s. sl. sěmę; abu pastarieji žodžiai reprezentuoja bendrą archaizmą (Trautmann 253–254). Ryšium su tuo verta pažymėti, kad žemdirbystės termino šaknis *g̥̑Hno- ‘grūdas’ lie. ir la. kalbose įgavo antrinę, specialią reikšmę ‘žirnis’: lie. ži̇̀rnis, la. zir̃nis (Trautmann 372, Pokorny 391).
Šaltinis:: Gołąb 1982, 127

Antraštė:: žìrnis
Straipsnelis:: [Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Semantinis naujadaras yra *g̑r̥h₂-no- ‘Korn, Getreide’ (plg. go. kaurn, s. air. grán, lo. grānum, s. sl. zrьno, lie. žìrnis), vs. ide. ‘*Gemahlenes’.
Šaltinis:: Oettinger 2004, 184

Antraštė:: žìrnis
Reikšmė:: pisum sativum
Straipsnelis:: Pirmosios kirčiuotės vediniai, padaryti su iš ide. sufikso *-ii̯o- kilusia priesaga, neretai turi paroksitoninį su pradiniu akūtiniu skiemeniu pamatinį žodį: lie. žìrnis ‘pisum sativum’, la. zir̃nis < *'źírnii̯a- (sudaiktavardėjęs būdvardis *‘grūdinis, kaip grūdas’), plg. le. ziarno grochu ‘žirnis’ : ziarno ‘grūdas’, pr. syrne ‘grūdas’ < *źírnii̯ā- : sl. *'zьrno (bulg. zъrno, s.-kr. zȑno, slov. zŕno, ukr. zérno) < *g̑ŕ̥hno-. Matome, kad semantinė pamatinio žodžio ir vedinio diferenciacija labai maža, o kartais gali būti apskritai nenustatoma.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 172

Antraštė:: žìrnis
Reikšmė:: pea
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *a kaita, ji būdinga ir ‘hollow stalk’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *eulō, *aulō ‘hollow stalk’ kamieno variantai: 1. *eula(n)-: s. isl. hvann-jóli m. ‘stalk of angelica’, isl. hvann-jóli m. ‘t. p.’, njóli m. ‘sorrel, stalk, cigar’, far. hvann-jóli, -ur ‘stalk of angelica’, jólur ‘stalk (of angelica)’, norv. tarm. jol m. ‘angelica’, kvann-jol m. ‘cane, stalk (of angelica)’; 2. *aula(n)-: norv. tarm. aul m. ‘stalk of angelica’, geit-aule m. ‘wild angelica’, kvann-aule m. ‘t. p.’. Etimonas tiesiogiai nėra n kamieno su šaknies balsių kaita, nes panašu, kad forma su silpnuoju laipsniu **ullaz < **h₂ul-n-ós niekada nėra egzistavusi. Tačiau yra netiesioginių duomenų, rodančių paradigminį abliautą: e laipsnis turėjo būti būdingas germanų n kamienų daiktavardžiams ir produktyvus. Šiuo požiūriu etimoną galima lyginti su, pavyzdžiui, *kernan- daryba (s. isl. kjarni, s. vok. a. cherno m. ‘kernel, grain’). Nėra iki galo aišku, ar šis *ǵerH-n-on- rodo nepriklausomą germanišką darybą, ar jis tęsia seną neutrum n kamieno formą su pamatiniu balsių kaitos laipsniu, plg. go. kaurno n. ‘grain’ < *ǵrH-n-ōn-, lo. grānum n. ‘grain, seed’ < *ǵrH-no- ir lie. žìrnis ‘pea’ < *ǵrH-ni-.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 197–198