Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žąsis.

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

sansy (zansi) E. 719 ‘žąsis’ : lie. žąsi̇̀s, s. v. a. gans, gr. χήν, s. i. haḿsa-ḥ, f. haḿsī ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 536; apie pr. sansy taip pat Špechtas KZ LXIII 96 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 298

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskiria sinonimų poras ir nurodo baltiškus ar itališkus atitikmenis [8–9]. Prasl. gǫsь (bulg. гъска, mak. гуска, s.-kr. гу̏ска, slov. gōs, r. гусь, č. hus, slovk. hus, le. gęś, a. luž. hus, ž. luž. gus) turi tikslių atitikmenų baltų ir germanų kalbose: lie. žąsi̇̀s, la. zuoss, pr. sansy, s. isl. gās (pl. gāēs), s. ang. gōs (pl. gēs), s. v. a. gans (pragerm. gansiz). Sprendžiant pagal lie. žąsi̇̀s, s. i. hamsáḥ ‘žąsinas’, turėtų būti prasl. *zǫsь [17]. Tai galima būtų paaiškinti fonetiškai (z > g prieš s, z), fonologiškai (̑h ir gh sumišimu) ir interferencija (leksemos įsiskverbimu iš kentum kalbos) [18].

Šaltinis:

Мартынов 1978, 17–18

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

Prasl. gǫsь ‘žąsis’ (bulg. гъска, mak. гуска, s.-kr. гу̏ска, slov. gōs, r. гусь, č. hus, slovk. hus, le. gęś, a. luž. hus, ž. luž. gus) turi tikslių atitikmenų baltų ir germanų kalbose: lie. žąsi̇̀s, la. zuoss, pr. sansy, s. isl. gās, s. ang. gōs, s. v. a. gans (pragerm. gansiz). Spėjama, kad galėjo būti ir prasl. *zǫsь sateminė forma lyginant su lie. žąsi̇̀s, s. i. hamsáḥ ‘žąsinas’ (J. B. Rudnickyj, Lithuanian žąsi̇̀s – Ukrainian dzuś. In: Domum Balticum, Stockholm, 1970, p. 415).

Šaltinis:

Мартынов 1983, 64

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

Prasl. gǫsь. Bulg. гъска, s.-kr. гу̏ска, slov. gōs, r. гусь, č. hus, le. gęś ir kt. Kaip paralelės paprastai nurodoma lie. žąsi̇̀s, la. zùoss, pr. sansy, s. i. hamsáh, kurie liudija ‘sateminę palatalizaciją’. Spėjama, kad prasl. g kilęs iš H < H’.

Šaltinis:

Мартынов 1968, 164

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. *gǫsь ‘žąsis’ (SHEVELOV 143), pvz., le. gęś, r. gus, etc. Kadangi lie. žąsi̇̀s, la. zùoss, pr. sansy, s. air. haṁsá-, o s. v. a. gans etc., aišku, kad slavų kalbose vartojami kentum elementai.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 58

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

Lie. žąsis, la. zass, s. sl. *gąsĭ (gusĭ) ir t. t., s. isl. gās, s. ang. gōs ir t. t., lo. ānser < *hānser, gr. χήν, s. i. haṅsa- ‘gulbė’ ir t. t. < ide. *g̑hans-, galbūt iš šaknies matomos gr. χάσκω, ἔχανον ‘plačiai išsižioti; žiovauti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 177

Antraštė:

žąsi̇̀s

Straipsnelis:

Pr. sansy, lie. žąsis f., r. gusь m., s. v. a. gans f., lo. ānser m., gr. χήν c. visi ‘žąsis’, bet s. i. haṃsáḥ m., s. air. gēis f. ‘gulbė’. Visi šie žodžiai tikrai kilę iš ide. prokalbės.

Šaltinis:

Euler 1985b, 90

Antraštė:

žą̃sis

Straipsnelis:

Gr. χήν, -ος m., f. (laukinis arba naminis) ‘paukštis’. Turime ide. gyvūno pavadinimą *ghans- paukščiui, laukiniui paukščiui, kartais gulbei pavadinti; Schrader-Nehring, Reallex. 1. 339–340. Senas konsonantinis tipas, pvz., baltų kalbose lie. trm. nom. plur. žą̃s-es (iš *ghan-ses). Graikų s. *χάνς, buvo perdirbtas kaip -ν kamienis su antriniu nominatyvu. Be to, skirtingi perdirbimai, ypač -i-kamieniai baltų-slavų ir germanų kalbose, s. v. a. ir t. t., gaus, į -ō-, s. i. haṁsá-, dar kitaip lo. (h)ans-er. Toliau: spėjimai yra netvirti: galbūt susijęs su χάσκω ‘žiovauti’ grupe, žr. s. u.; Pokorny 412, Kuryłowicz, Studies Palmer 132, išn. 2. kaip ir Mayrhoferio Et. Wb 3. 571 minimos rytietiškos (tiurkų kilmę?) hipotezės, taip pat Fr. Rober (Les noms des oiseaux en grec ancien,1911, 30–31) mintijama onomatopėja, imituojanti gyvūno riksmą.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV, 1257

Antraštė:

žąsìs

Straipsnelis:

žr. akmuo

Šaltinis:

Pisani 1969, 137–138

Antraštė:

žąsìs

Reikšmė:

Gans

Straipsnelis:

Senieji palataliniai veliariniai priebalsiai *k’, *g’, *g’ʰ kartais slavų kalbose virsta ne s, z, o k, g. Greta daugelio reguliarių atitikimų tarp slavų ir, pvz., baltų kalbų (3), yra ir pavienių žodžio, žyminčio ‘žąsį’, tipo leksemų (4): (3) […], (4) r. gus’, le. gęś slov. gọ̑s – lie. žąsìs, la. zùoss ‘Gans’ (< ide. *g’ʰans- ‘Wasservogel’). Dar žr. žiema, žambas, žvėris

Šaltinis:

Hill 2010, 105–106

Antraštė:

žąsìs

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. gǫsĭ ‘goose’, bet ukr. trm. dzus' ‘come, geese!’, pr. sansy, la. zòss, lie. žąsìs ‘goose’. Ide. *g̑ʰan-, plg. s. i. haṁsá-, gr. khḗn, lo. anser, s. v. a. gans.

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

žąsìs

Reikšmė:

goose, swan

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *gans- ʻgooseʼ : rus. gus' ʻgooseʼ, ukr. huska (šalia ukr. tarm. dzus' ʻcome, geese!ʼ), le. gęś, ž. sorbų gus, a. sorbų, slovk., č. hus, slov. gos, sr.-kr. guska, mak. guska, bulg. gəska, lie. žąsìs, s. i. haṁsá- ʻgoose, swanʼ, s. v. a. gans ʻgooseʼ. Keltams yra giminiška ʻswamʼ reikšmė, plg. s. air. gēiss ʻswanʼ, bretonų goaz, gvaz, valų goé, air. gé, kuris turi paralelių slavų kalbose, plg. rus lebedinyj gus' ʻswanʼ.

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 36

Antraštė:

žąsìs

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] S. i. ham̐sá-, lie. žąsìs, la. zùoss, pr. sansy = gr. χήν, χηνός, lo. ānser, -eris, s. v. a. gans, s. air. géis(s), r. bžn. sl. gusь, le. gęś (< sl. *gǫsь) netęsia šakninio daiktavardžio *g̑ʰans-, o yra darinys su priesaga *-nes-, atsiradęs iš šaknies *gʰeh₂- > *g̑ʰeh₂- ‘das Maul aufsperren, gähnen, klaffen’: *gʰéh₂-nos- (> *g̑ʰéh₂-nos- [*g̑ʰáh₂-nos-]) / *gʰh₂-n̥s-´.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 63–73

Antraštė:

žąsìs

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kurių bl.-sl. vedinių kilmė neaiški: la. zùoss, lie. žąsìs AP 4, sl. *gǫ̑sь AP c ‘žąsis’ nesusiję. Nepagrįsta teigti, kad pirminė forma buvo *g̑ʰāns-, o ne *g̑ʰans- (arba *g̑ʰh₂ens-). Pastebėta, kad šaknies vokalizmas paprastai perimamas iš akuzatyvo. Jei tai teisinga, la. zùoss, lie. žąsìs, sl. *gǫ̑sь < *g̑ʰáns-m̥.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 15; 20

Antraštė:

žąsìs

Straipsnelis:

Ide. šaknis *ǵʰh₂-i-u- ‘žiovauti, plačiai išsižioti’ fiksuojama tik plėtiniuose, kurie pagal kilmę dažniausiai yra buvusios veiksmažodinės priesagos, pavyzdžiui, *ǵʰh₂-ens- m. ‘žąsis’ (gr. χήν, s. v. a. gans, lie. žąsìs) greičiausiai laikytinas šios šaknies vediniu.

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 107