Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: želtas, vilkti, ešketras, buveinė, gilti, kankurėžis, buksos, akmynas, kapaliuoti, šlaitė, ūkis, graudingas, įsodinti, klenkti, atklenkti, gadinti, aštrus, paveikslas, kaukė, karklai, aukoti, dievunta, vimščioti, žeboklė, kurlas, balzginti, malūnas.

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

žr. áuksas

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 149–150

Antraštė:

žel̃tas

Reikšmė:

auksiškai geltonas

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

žel̃tas

Reikšmė:

golden

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Otrębski 1963c, 35–36

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 200–203

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 12

Antraštė:

žéltas

Straipsnelis:

Nuo seno migracinio aukso pavadinimo rytų baltų kalbose skyrėsi aukso pavadinimas, bendras su slavais ir germanais⁶⁰ [⁶⁰ . Lex., p. 64; pr. sealtmeno (Žod. 784) čia gali būti ir nepriskiriamas. Plg. taip pat mesap. σελτη‘aureum’: V. Pizani, Zur Sprachgeschichte des Alten Italien, Saggi di linguistica storica. Torino, 1959, p. 67, pvz. 1]: lie. žéltas, la. zèlts ‘auksinis’, r. золото, go. gulþ su sufiksu *-to-, o tuo tarpu tos pačios šaknies dariniuose – s. i. hiraṇyam ‘auksas’, av. zaranya- yra *-n- […]. Šis terminas priklauso metalų pavadinimams pagal spalvą, kuriems turbūt dera priskirti ir. pr. alwis ‘švinas’, lie. álvas ‘alavas’, la. al̂vs, r. олово, kildinamą iš ‘blizgančios spalvos pavadinimo’⁶² [⁶² Топоров В. Н., Прусский язык, p. 81 (ir liter.)].

Šaltinis:

Иванов 1977a, 234

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

Jotvingių zełd ‘geltonas’, plg. lie. žel̃tas ‘gelsvas, aukso spalvos’, la. zȩ̀lts ‘auksas’, pr. sealtmeno ‘volungė’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 82

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

Lietuvių ir slavų kalbų priegaidžių santykis (remiantis Fortunatovu ir Torbiörnsson 1894): […] II. Praslavų krintančioji priegaidė atitinka lietuvių kylančiąją: […] r. zóloto, s.-kr. zlȃto, č. zlato : lie. žel̃tas (2), la. zȩ̀lts.

Šaltinis:

Poljakov 1996b, 165

Antraštė:

žel̃tas

Straipsnelis:

Dažnai rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Dažna gelsva spalva: lie. žel̃tas ‘gelsvas, auksinis’, la. zelts ‘geltonas’, s. v. a. gelo ‘gelb’, s. ang. geolo ‘yellow’, lo. helvus ‘medaus geltonumo’, s. i. háriḥ ‘gelsvas, auksinis, žalsvas’, av. zairi- ‘t. p.’; daiktavardžiai, reiškiantys ‘tulžis’ – la. žults, lie. tulžìs (metatezė), lo. fel, fellis (*fel-n-), s. v. a. galla (*g̑holn-), gr. χολή, χολος ‘tulžis’, ‘pyktis’; pagal gelsvą spalvą prūsiškas volungės pavadinimas sealtmeno [zēᵃltmenōᵃ] (plg. Mažiulis IV 89), pan. ir lo. galbus ‘gelber Vogel’. Plg. žãlias.

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 386

Antraštė:

žel̃tas

Reikšmė:

gelb, grün

Straipsnelis:

Go. gulþ, s. isl. goll, gull, s. ang., s. saksų, s. v. a. gold ‘Gold’ (< germ. *g̱ulþa-) yra nulinio laipsnio darinys iš ide. šaknies *g̑ʰel(h₃)- ‘gelb, grün (sein)’, plg. su kitu laipsniu s. sl. zlato (< *g̑ʰol(h₃)to-), lie. žel̃tas, la. zȩ̀lts (< *g̑ʰel(h₃)to-) ‘t. p.’. Paprastai šitos formos aiškinamos kaip sudaiktavardėjęs to-dalyvis, bet tai neaiškina nei skirtingų laipsnių, nei to, kodėl nėra germanų formų su *-đ-. Taigi yra geriau manyti, kad tai yra tematizacija iš t-kamieno *g̑ʰél(h₃)-t-/*g̑ʰl̥(h₃)-t-.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 432