Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: geltonas.

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

Pr. dolu ‘gale (Galle) – tulžis’ E 135. Bezzenberger BB XXIII 310 mano, kad originale buvęs *golu, o nuoraše tas *g- buvęs pakeistas į d- dėl dumsle (E 134), plg. ir Endzelīns SV 162; bet čia galėjo būti ir […] kitaip: paties E originalo autorius (vokietis!) galėjo vietoj *golu parašyti dolu iš asociacijos su dumsle, kartu turėdamas instinktyvų nusistatymą, kad žodis ‘tulžis’ prūsiškai skamba kitaip (betgi pr. *golu, t. y., matyt, = *galu, ir vok. galle skambėjo iš tikrųjų gana panašiai!). Pr. *golu, kuris interpretuotinas *galu (su *-a- po gomurinio priebalsio!) yra, matyt, tos pačios šaknies kaip ir pr. gel-atynan ‘geltonas’, lie. gel-tónas, gel̃tas ‘t. p.’, gel-tà ‘geltonligė’, gel̃-sti, la. dzel̂-tãns ‘geltonas’, dzel-ts, sl. (*gil- >) *žьl-tъ (> r. жёл-тый ir kt.), suponuojantys šaknį ide. *ghel-, iš kurios kilusių žodžių išliko beveik visose indoeuropiečių kalbose: s. v. a. gël-o ‘geltonas’, n. v. a. gel-b ‘t. p.’, s. isl. gal-l ‘tulžis’, s. i. hár-i- ‘šviesus, geltonas ir kt.’, av. zar-i ‘geltonas’, s. persų zār-a ‘tulžis’, gr. χόλος ‘t. p.’ (χλ-ωρός ‘žalias, geltonas’), lo. fel ‘tulžis’, kimbrų gel-l ‘geltonas’ ir t. t., taip pat ‘satəminiai’ bl.-sl. žodžiai – lie. žél-ti ‘grünend wachsen’ = la. zel̂-t ‘t. p.’, lie. žãl-ias, žolė̃ = la. zâle, pr. sālin ‘žolė’ (žr. s. v.), lie. dial. žel̃-tas ‘auksiškai geltonas’, la. zèl-ts ‘auksas’, pr. sealtmeno ‘volungė’ (žr. s. v.), s. sl. zel-enъ ‘žalias’, zla-to ‘auksas’ (< sl. *zol-to), zlь-čь ‘tulžis’ (< sl. *zьl-čь) = r. жёл-чь ‘t. p.’ ir pan. Tiesa, kai kas (pvz., Fraenkel LEW 145) minėtais atvejais ir dabar nori įžiūrėti ne tik ide. *ghel- (> lie. žél-ti ir t. t.), bet ir jos variantą ide. *gᵘ̯el- (> lie. gel̃-tas ir t. t.), tačiau pastarasis, atsižvelgiant į dabartinį ‘kentumiškumo-satemiškumo’ supratimą, neatrodo suponuotinas, plg., pvz., ir Pokorny IEW, 429 t. t. Be to, ide. *ghel-, t. y. jos variantą *ghl̥-, atspindi ir la. zul̂-(k)ts ‘tulžis’; lie. tulžìs galbūt yra – tabuistiškai (?) – perdirbtas (pagal tul̃žti ‘naß, weich werden, anschwellen’) resp. metatezuotas irgi iš lie. *žul-tis = la. zul̂-tis (plg. Niedermann Tauta ir žodis, II, 443 t., Fraenkel LEW, 1138).

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

geltonas

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘geltonas’, dažniausiai giminiški žodžiams, žymintiems žalią spalvą. Lie. geltonas, geltas, la. dzeltāns (ir dzeltens, dzeltains, pr. gelatynan (= *geltainan); s. sl. žlŭtŭ, bendras sl., lo. helvus; s. isl. gulr, s. ang. geolo ir t. t., bendras germ.; skr. hari-, harita- (ir ‘žalias’), av. zari-, zāri-, zairita-; visi (išskyrus baltų ir slavų) < ide. *g̑hel-, tos pačios kaip ir žodžiuose, reiškiančiuose ‘žalias’. Baltų ir slavų žodžiai < ide. *g(h)el- arba iš *g̑el-.

Šaltinis:

Buck 1949, 1059

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

Pr. gelatynan ‘geltonas’ artimiausi atitikmenys – lie. geltónas (: gel̃tas, plg. gel̃sti), la. dzȩltãns, dzȩl̂tans ‘geltonas’, dzeltenējs ‘gelsvas’ ir pan. (ME I, 541–542). Siejama ir su bulg. жълт, mak. жолт, s.-kr. жу̑т, slov. žólt; č. žlutý, slovk. žltý, le. żołty; r. жёлтый ir kt. < prasl. *žьltъ (< *gilt- šalia bl. *gelt-, žr. Trautmann BSW, 83). Taip pat dariniai su -n-: r. желтени́ца, желтина́ ir kt.; bulg. жълтина̀, s.-kr. жутѝна, slov. žoltenica ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 198–200

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Орел 1979, 113

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 218

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 234

Antraštė:

geltónas

Reikšmė:

желтый

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Орел 1979, 113

Antraštė:

geltonas

Straipsnelis:

žr. gėlė

Šaltinis:

Buck 1949, 527

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

Adj. bl. dial. *geltaina- ‘geltonas’ (> pr. *geltaina ‘t. p.’ = la. dial. dzȩltaina ‘t. p.’) ir adj. bl. dial. *geltāna ‘t. p.’ (> lie. geltóna ‘t. p.’ = la. dzel̃tāna ‘t. p.’) laikytini sufiksų (balt. *-ain- resp. *-ān-) vediniais iš deadjektyvinio subst. (fem.) bl. *geltā ‘geltonumas; gelta’ (> pr. *geltā ‘t. p.’ = lie. geltà ‘t. p.’ ir pan.).

Šaltinis:

Mažiulis 1994a, 92

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. žĭltŭ, ru. žëltyj ‘yellow’, pr. gelatynan, la. dzelts, lie. geltónas ‘yellow’, bet s. sl. zelenŭ ‘green’, sl. zolto, ru. zoloto ‘gold’, lie. žélti ‘grow green’. Ide. *g̑ʰel-, plg. gr. khólos, -ė̃ ‘gall’, s. v. a. galla.

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

geltónas

Straipsnelis:

Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose (A – vakarinis 2 priegaidžių plotas, B – rytinis 2 priegaidžių plotas, C – trijų priegaidžių plotas). Priesaga -āns. C: Ērģeme [262], Lugaži [263], Valka [264]: -ãns: dzel̂tãns, vil̃lânc, baũzãnc; B: Nereta [365]: -òans: vìlnòanc; A: Kūdums [284]: -ãns: vil̃lãns, dzȩltãns (< -ēns). Plg. lie. geltónas, raudónas, vìlnonas.

Šaltinis:

Seržants 2003, 113