Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiaunos.

Antraštė:

žiáunos

Straipsnelis:

Germ. keww-a- ‘kramtyti, graužti, kauen’ (s. isl. tyggva ‘kauen’ [t- yra antrinis], s. ang. cēowan ‘t. p.’, v. ang. chewen [294], s. v. a. kuiwan ‘t. p.’, v. v. a. kuiven) siejasi su neabejotinai rekonstruojama šaknimi g̑eu- ‘kramtyti, graužti’. Iš dalies postuluojama prolytė *g̑jeu-, tačiau reikia remtis g̑eu-: lie. žiáunos ‘žandikaulis’, Kiemen, Kiefer’, bžn. sl. žujǫ, žьvati ‘kauen’ (taip pat živati, žavati); plg. Vasmer, REW I p. 413; ir.: n. persų ǰāvīdan ‘kauen’; toch. B (W) [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai sisijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių)] śu- ‘valgyti’. Tokią pačią reikšmę turi formos g̑eph-/g̑ebh- (Pokorny 382) ir g̑embh- (Pokorny 369).

Šaltinis:

Seebold 1970, 294–295

Antraštė:

žiáunos

Straipsnelis:

Toch. A çwā-, B çwā-, *çāwā-, çu- ‘valgyti’ su formomis: A praes. act. çwām, part. praes. med. çwāmāṃ; B praes. act. çuwaṃ, part. praes. act. çawāñca, imp.-opt. çuwoy, praet. med. çawāte, part. praet. çeçu; daiktavardinis AB vedinys çwātsi (= inf.) ‘maistas’, A çwāl ‘mėsa’, B çwāl ‘jaukas’; B priv. eçuwatte. Šis veiksmažodis yra giminiškas su s. sl. žuju, žьvati ‘kramtyti’, lie. žiáunos (pl.), dabartinė persų ǰavīdan, s. ang. cēowan, s. v. a. kiuwan ‘kramtyti’ ir t. t., plg. jau Schrader-Nehring, Reall idg. Altertumsk. I (1917–1923) 327, kuriais sekė Pedersen (Groupment (1925) 32, išnaša 1), Pisani (Rend. 76, 2 [1942–1943], 30) ir Lane (Lang. 21 (1945) 21, su išnaša 17). Toch. B çu-, AB çw(ā)- kilo iš ide. *g/g̑i̯u- arba *g/g̑i̯eu- (žr. Van Windekens, Orbis, 20 (1971) 114), tuo tarpu kai B *çāw(ā)- žodyje çawā́ñca, çawā́te ir t. t. suponuoja ide. *g/g̑i̯ōu̯-. AB formos çwā-, B çāwā-, -ā- rodo vardažodinę kilmę (senas kamienas su *-ā-. Reikia atmesti: sugretinimą su toch. A ço- (= B çau) ‘gyventi’ (Smith, Tocharisch (1910) 17 ir Fraenkel, IF 50 (1952) 7. Pastarasis lingvistas taip pat laiko giminišku s. i. çū- ‘überlegen, siegreich sein’ ir t. t.); neide. kilmę (Naert, Orbis 13 (1964) 257: dėl lyginimo su finougrų. syö(-dä) ‘valgyti’, žr. jau Pedersen, Jahrb. für kleinas. Forschung I (1950) 104, kalba apie „Kuriosität“).

Šaltinis:

Windekens 1976, 490

Antraštė:

žiáunos

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *k žodžio pradžioje:] 5.4. alt. *käbʌ- arba *kebʌ- ‘kramtyti’ (evenk. käwä ‘žandikaulis’, mong. kebi- ‘kramtyti’, turkm. gäviš ‘žiaumoti kramtomąją gumą’) ~ ide. *g̑eu̯(H)- ‘kramtyti’ (s. ang. cēowan ‘kramtyti’, lie. žiáunos Pok. 400).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 329

Antraštė:

žiáunos

Straipsnelis:

Segmentų seka Ci̯eu̯h- mažiausiai dviejuose pavyzdžiuose neatvedė i atskirų kalbų Cīu̯-: (1) *ĝi̯eu̯h- ‘kramtyti’ lytyje s. sl. 3 pl. praes. žijǫъ, inf. žъvati ‘kramtyti’ iš *zjū-je/*zjuv-ā- (Vaillant, Gr. Comp. III, 284, žinoma, kaip *žj-), n. pers. ǰāvīdan, pašto žōw- iš prairan. *ǰyāv-), pragerm. *keww-i/a- ‘kramtyti’ iš *g̑i̯éu̯h-e/o-, toch. B praes. V. śuwaṃ, A śwāṣ, praet. med. B śawāte iš *ḱ(y)äwā- < *g̑i̯éu̯ə- arba *̯̑uh₂,₃-; li. pl. žiáunos ‘Kiefer’ laiduoja /i̯/ ir /h/. […]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 114

Antraštė:

žiáunos

Reikšmė:

jaws

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *a kaita, ji būdinga ir ‘jaw’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami septyni pragerm. *kekō, *kaweni ‘jaw’? kamieno variantai: 1. *keukōn-: vid. vok. ž. keke f. ‘jaw’, s. fryzų ciāke f. ‘t. p.’ vakarų fryzų pasen. tsjeak ‘t. p.’, s. fryzų sooke f. ‘cheek’, šiaurės fryzų, Wiedingharde fryzų sīk f. ‘t. p.’, s. ang., vakarų saksų ceoce, anglų cece f. ‘jaw’, vid. ang. ch(e)oke ‘t. p.’, ang. choke ‘freshly parts under the jaws’; 2. *ke(u)kōn-: vid. vok. ž. kēke f. ‘throat, gill, jaw’ (→ keken silpnasis veiksmažodis ‘chatter’), vok. ž. keke ‘mouth’; 3. *kekan-: norv. kjake m. ‘jaw, cheek’, s. šv. kiæke mf. ‘jaw’, šv. käke ‘t. p.’, s. da. kiæge ‘t. p.’, da. dial. kaje ‘jaw’; 4. *kekō-: norv. dial. kjok, pl. kjakir f. ‘t. p.’, šv. dial. kjåk ‘t. p.’; 5. *kakōn-: vid. vok. ž. kake f. ‘jaw, cheek, gill, throat’ (= vok. dial. kaken f. pl. ‘yellow sides of a bird’s beak’), vid. olandų kak(e) f. ‘jaw’, olandų kaak ‘t. p.’, s. ang. ceace ‘jaw, cheek’, vid. ang. ch(i)eke, chik ‘jaw(bone), cheek, mouth’, ang. cheek; 6. *kuka-, -ō-: s. isl. kok f. ‘throat’, isl. kok, kók, kvok n. ‘pharynx’, norv. dial. kok n. ‘throat’; 7. *kukan-: farerų koka f. ‘cavity in the rectum of livestock’. Pagrindinė kliūtis rekonstruoti paradigmą *ǵeh₁u-ōn, *ǵh₁u-én-i yra laringalo metatezės būtinybė: germanų medžiaga rodo šaknį *ǵuH-, o ne *ǵHu-, plg. vid. vok. ž. kuse, ankstyvoji (dabartinė) olandų kuyse ‘molar’ < *ǵuH-s-. Lie. žiáunos f. pl. ‘jaws’ kirtis < *ǵ(i)euH-neh₂-, kaip ir s. sl. žьvati ‘to chew’ < *giuH- ir toch. (B) śuwaṃ ‘to eat’ < *śəwa- patvirtina šaknį *ǵiuH-.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 202–207