Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
žr. karti
Šaltinis:
Kortlandt 1989, 105
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Oset. zonyn/zomun : zund ‘žinoti, mokėti’. Bendras ide. veiksmažodis, s. iranėnų *zan-, -znā-, xšnā-, ide. *g̑en-, g̑nē-, g̑nō-. Plg. persų zān- žodyje far-zāna- ‘žinantis, gudrus’, persų, pehlevi dān- žodyje dānistan- ‘žinοti’, persų (kušanų) zun-, zōn- ‘žinοti’, zūnūn-, zōnūn- ‘aš žinau’, na zōnū ‘nežino’ (Жуковский I 121), tal. zūne, zi̥ne, kurdų zānin, zaza zānān (KPF, Abt. III, Bd. IV, 27), bel. zānag, afganų pē-žandəl (← *pati-zān-, Pamyro š. wə-zūn, jazg. və-zan, i. və-zān, Pamyro m. v-zōn-, sgl. pə-zīn, Pamyro s. va-zan ‘žinoti’, pad-zān ‘sužinoti’, Pamyro v. pazdān (iš pad-zān), jagn. bi-zan-, sodgų *zan- ‘žinoti’, *pat-zān (ptz’n- ‘sužinoti’, *an-zān- (’nz’n-, sakų *ysān, paysān-, part. zān- (Ghilain 84, AJ IX a. 103; Sundermann 138), av. zan-, s. i. jan-, s. sl. znati, r. знать, lie. žinóti, la. zinât, go. kunnan, vok. kennen, gr. γνώσκω, lo. co-gnosco, toch. kna- žinoti’ ir pan. (Pokorny 376 ir toliau). Žr. dar zond, zondǵyn, zongæ, zonynǵyn, zynyn. [315]. Žr. Миллер ОЭ II 51;Gr. 20, 60; Hübschmann Oss. 40; ОЯФ I 25, 119; Bielmeier 159 ir toliau; Bailey, Saka Dictionary 214, 348.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 315–316
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Bendraide. žodis – armėnų caneay (aoristų 1. a.) ‘aš pažinau’, canawdʿ, -i ‘žinomas’ […] [97]. Panušūs dariniai yra: s. i. janāmi, av. zanāt ‘skiria, pažįsta’, s. v. a. kunnan ‘žinoti, galėti’, lie. žinaũ, žinóti, la. zinât, pr. po-sinna ‘pripažįstu’, toch. A knā-na-t ‘tu galėtum’. […] Armėnų yra arčiau šiaurės ide. kalbų (abliauto požiūriu armėnų caneay artimiausias lie. žinóti), čia dar pridurtinos ir arijų kalbos.
Šaltinis:
Solta 1960, 97
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Germ. knǣ-a- ‘žinoti, pažinti, atpažinti, kennen, erkennen’ (s. isl. kná ‘galėti, können’, s. ang. cnāwan ‘erkennen’, v. ang. knowen, s. saks. be-knēgan ‘teilhaftig werden’ – pastarąjį žodį reikėtų atsargiai vertinti) [302] be jokios abejonės sietinas su bendraide. veiksmažodžio šaknimi g̑enə-/g̑nō- ‘žinoti’ (ide. -ō- / germ. ǣ- [tik germ.!] santykis aiškintinas balsių kaita), plg. lo. (g)nōscō, -ere ‘erkennen’, lie. žinaũ, -óti ‘turėti žinią, duomenų’, s. sl. znajǫ, znati ‘kennen’, gr. γιγνώσκω ‘erkenne, lerne kennen’, s. i. jñāyate (pass.) ir jñāpayati (caus.) : jānā́ti ‘žino’, toch. B knā- ‘žinoti’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 302–303
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Žinoti. Lie. žinóti, žinaũ, 3a. ži̇̀no, la. zinât, pr. er-sinnat ‘pažinti, ištirti’. Šaknies *g̑ə- silpnojo laipsnio *g̥̑-nā- (plg. s. i. pu-nā́-ti ‘valo’) vedinys. Plg. giminiškus, tačiau besiskiriančius apofonija, žodžius: s. sl. znati, znajǫ, gr. γι-γνώ-σκω ‘pažįstu’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 236
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Alb. di ‘žinoti’ negiminiškas su ndiej ‘pastebėti, girdėti, jausti’ ir su s. i. dhi-ti- ‘mintis, suvokimas’, bet priskirtinas lie. žinaũ, žinóti, s. sl. znati ‘žinoti’, s. i. jānāti ‘jis žino’, s. persų adāna ‘jis žinojo’, gr. γιγνώσκω, lo. nosco ir t. t. Alb. di iš *din- < ide. *g̑- taip pat apofoniškai susijęs su alb. njoh ‘žinoti’ iš *g̑n̄.
Šaltinis:
Çabej 1961b, 58–59
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
ersinnat (erzināt) 37,₈‘(at)pažinti’ [ir kt.] : obsentliuns, lie. žinóti, la. zinât, s. i. jānāmi ‘žinau’, go. kunnan ‘pažinti’, gr. γιγνώσκω, lo. (g)nōscō ‘pažįstu’, s. sl. знати ‘žinoti’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 578 s.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 211
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Pr. ersinnat ‘sužinoti’ iš er- ir sin-. Žodžio šaknis siejasi su ide. veiksmažodžiais reikšme ‘žinoti’, plg. lie. žinóti, la. zinât, sl. znati ir kt. ide. *g̑- : *g̑ə- : *g̑̄- : *g̑̄ tęsiniai (s. i. jānā́ti, av. zanā-t, lo. (g)nōsco ir kt.). Visas žodis siejamas su lie. paži̇̀nti, sužinóti, la. pazīt, uzzināt, sl. *u-, *po-, *do-, *pri-, *sъ- su v. *znati, go. ana-kunnan, s. v. a. be-kennen ir t. t. Gilesni ryšiai padeda sujungti *g̑- ‘žinoti’ ir *g̑- ‘gimdyti’ ir nustatyti vieningą komplekso vaizdinių, pagal kuriuos žinios yra atradimas, (su)radimas, gimimas.
Šaltinis:
Топоров ПЯ II, 86
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Jotvingių gindi ‘žinoti’, plg. lie. žinóti, la. zinât, pr. ersinnat. Galbūt su priebalsis g vietoj lie. ž.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 73
Antraštė:
žinóti
Reikšmė:
to know
Straipsnelis:
Lie. žinóti ‘to know’, 3 praes. žìno (=la. zinât, 3 praes. zina, pr. (po)sinnat ‘bekennen, to admit’, (er)sinnat ‘erkennen, to recognize’). Pridėdami priešdėlį pa-, gauname preterito formos darinį pažìnti ‘to recognize’, nors jo asmenavimas kilmės požiūriu išlieka toks pat kaip praes. žinóti formų (plg. žinaũ, žinaĩ, žìno ir pažinaũ, pažinaĩ, pažìno). Jog tai preteritas, rodo jo praes. formos su -st-: pažį́stu ‘I recognize, i. e., know (a person)’ ir kt..
Šaltinis:
Schmalstieg 1994, 35
Antraštė:
žinoti
Straipsnelis:
žr. žinta
Šaltinis:
Nilsson 2001, 184
Antraštė:
*žinmis, inžinmī
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. ihme ‘wonder’ < bl. *žinmis – toks fonetinis pakitimas suomių kalboje nėra neįmanomas […]; suo. ihminen ‘man, Mensch’ < bl. inžinmī ‘bekannt, berühmt’ […].
Šaltinis:
Nilsson 2001, 187
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Kai kurie žodžiai atspindi palatalinių priebalsių raidą prieš balsius, pvz:] lie. žinóti, sl. znati < *ǵnō-, plg. lo. -gnōscō.
Šaltinis:
Kortlandt 2008, 10
Antraštė:
žinóti
Straipsnelis:
Lie. žinóti, žìno (plg. ir la. zinât, zina, pr. po-, er-sinnat, -sinna) paprastai kildinamas iš ide. prezenso su nosiniu intarpu *ĝn̥-né-h₃-ti / *ĝn̥-n-h₃-énti (plg. s. i. jānā́ti, toch. A knānaṣ, s. air. ad-gnin). Tačiau šis aiškinimas susiduria su dviem svarbiais sunkumais: 1) bl. kamienas *žinā- (< *žin-nā-) vietoj lauktino *žinō-, 2) latvių tarmių daugiskaitos formos 1 dgs. zinim, 2 dgs. zinit. Nors būta įvairių bandymų paaiškinti šias dvi problemas, jų negalima laikyti įtikinamais arba jie nebeatitinka indoeuropiečių morfologinės rekonstrukcijos ir baltų kalbų istorinės fonologijos bei morfologijos dabartinių žinių. Kiti bandymai aiškinti lie. žinóti ir t. t. ir kildinti ne iš ide. intarpinio prezenso taip pat yra neįtikinami. Lie. žinóti siūloma kildinti iš ide. perfekto *ĝe-ĝnóh₃-e (arba *ĝe-ĝnóh₃-u̯) / *ĝe-ĝn̥h₃-ŕ̥ (plg. s. i. jajñáu ir kt.). Praktiškai identiška raida pastebima ir kituose veiksmažodžiuose (pvz., lie. bijoti, bìjo, la. bijâtiês, pr. biātwei, s. sl. bojati, boji- sę < ide. perf. *bʰe-bʰóiH-e, plg. s. i. bibhā́ya, s. v. a. bibēn), kuriems būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i)) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika. Baltų-slavų epochai siūloma rekonstruoti opoziciją tarp inchoatyvinio *žnōtei, *žnō-je/a- > s. sl. znati, znaje- (iš ide. atem. aor.*ĝnéh₃-t ir statyvinio *žin-ā-tēi, *žin-m(a)i / *žin-i-me (iš ide. perf. *ĝe-ĝnóh₃- / *ĝe-ĝn̥h₃‑ > *žnō(w)(-) / *žini-; šio veiksmažodžio prezensų baltų ir slavų kalbose neišliko) > → bl. *žin–ā-, *žinā- / *žini- (iš kur la. trm. zinu / zinim ir, su apibendrintu *-ā- kamienu, lie. žinaũ / žìnome).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008b, 175–183, 192–194
Antraštė:
žinóti
Reikšmė:
to know
Straipsnelis:
žr. sijoti
Šaltinis:
Schmalstieg 2005c, 165
Antraštė:
žinóti
Reikšmė:
to know
Straipsnelis:
Germanų preterito prezenzas *kanne, *kunnunþ ‘to can’ kyla iš intarpinio prezenso *kunnōþi, *kununanþi < *g̑nh₃-néh₂-ti, *g̑nh₃-nh₂-énti (plg. s. i. jānā́ti, lie. žinóti ‘to know’ < *g̑n̥h₃-néh₂-).
Šaltinis:
Kroonen 2012a, 195
Antraštė:
žinóti
Reikšmė:
to know
Straipsnelis:
Bl.-sl. prokalbėje vns. ir dgs. formų prezensams buvo būdinga apofoninė priesagų alternacija: *-ei- / *-i-, *-ā- / *-i-, *-nā- / *-n(a)-, pvz., pr. vns. 1 asm. posinna ‘bekenne’ < *-zinā, dgs. 2 asm. posinnimai < *-zini(n)ma-, dgs. 3 asm. posinna < *-zin(n)a. Tai patvirtina lie. žìno ir vedų jānā́ti ‘knows’, la. zinim, greta zinãm ‘we know’, toch. A knānat ‘you know’ ir sl. *zьnāmь (plg. Kortlandt 1985), dėl mobilaus kirčio plg. sr.-kr. (Dubrovnikas) nȅ znām, ne známo, pȍznām, poznámo ir kt., slov. poznȃm, s. lie. (Daukša) żîno, żinomê, żinotê. Kad sl. znati ir jo vedinys znamę ‘sign’, kilęs iš šakninio aoristo *g̑neH₃-, turi pastovų kirtį, matyti iš sr.-kr. znȁti, znȁmēn (Derksen 2008, 546). Jų palatovelarinis pradmuo, ko gero, buvo rekonstruotas remiantis *zьnāmь, kitaip tikėtumės šakninio aoristo *gna- (plg. Kortland 2009, 47), o šis sutaptų su gna- < *gъna-, sr.-kr. gnȁti ‘chase’, pr. gutwei. Vadinasi, sr.-kr. znȃm nurodo *zьnāmь ir negali būti kilęs iš šakninio aoristo ar perfekto *-g̑nōu, s. i. jajñáu, matomo sr.-kr. poznávati su rekonstruotu palatovelariniu ir ilgu -ā-, žyminčiu pailgintą balsių kaitos laipsnį. Miguel Villanueva Svenssonas yra iškėlęs du prieštaravimus dėl lie. žinóti kildinimo iš nazalinio prezenso (žr. Baltistica 2008, 176–181). Таčiau jie abejotini, nes neatsižvelgiama nei į s. lie. (Daukšos) żîno, żinomê, żinotê mobilųjį kirčiavimą, nei į slavų kalbų darinius. -ó- iš tiesų nurodo į *-eH₂-, kuris varijuoja su rekonstruotu *-g̑n-neH₃-, tačiau s. lie. żîno, żinomê, żinotê rodo, kad es. l. formos turėjo šalutinį kirtį. Vadinasi, -o- buvo nekirčiuotas ir todėl labiau reprezentuoja arba *-ā-, arba *-ō- (Kortlandt 2009, 6, 46). Nepastovus šoninis kirtis bl.-sl. kirčiavimo paradigmose atsirado anksčiau nei įvyko rytų bl. *-ā- ir *-ō- susiliejimas nekirčiuotuose skiemenyse, todėl lie. es. l. pratęsia nazalinį prezensą *-g̑n-neH₃-, analogiškai prarasdamas akūtą laiko priesagoje. Akūtas bendratyje buvo perimtas iš preterito priesagos *-eH₂- dar prieš tai, kai pastarasis jį prarado analogiškame preterite *-ē- (plg. Kortlandt 2009, 187). Miguel Villanueva Svenssonas antru prieštaravimu laiko la. dgs. 1 asm. zinim, dgs. 2 asm. zinit, greta zinãm, zinãt, kuriuos sunku pagrįsti rekonstruotais *žinmē, *žintē, tariamai kilusius iš *-g̑n-neH₃- prieš priebalsį. Vadinasi, tokia raida neteisinga. Tačiau Villanueva neaiškina čia itin aktualių pr. -sinnimai, -sinnati (plg. Kortlandt 2009, 287–296). Jei dgs. 2 asm. -sinnati gali būti išstūmęs *zinte < *zinnte, analogiškai kaip dgs. 3 asm. -sinna < *zina < *zinna, dgs. 1 asm. -sinnimai aiškiai atspindi *zinima < *zininma (plg. Kortlandt 2009, 280). Be to, fonetinė *-nnHm-, su trimis nosiniais sonantais iš eilės, raida skyrėsi nuo *-nnHt- raidos, kur nosinės geminatos buvo supaprastintos, plg. imperfekto paralelę gr. ark. ἐξελαύνοια ‘I may drive out’ < *-oyyṃ < *-oiH₁m / κελεύοι ‘he may order’ < *-oï < *-oiH₁t (plg. Kortlandt 1992, 237). Villanuevos siūlymas, kad -sinnat sudarė pr. tematinį prezensą (2008, 175), akivaizdžiai klaidingas: dgs. 1 asm. tematinės galūnės -ammai, -emmai reguliarios, kitaip nei -imai je- prezensuose ir atematiniuose dariniuose (Kortlandt 1987). Jei atsižvelgiame į pr. k. duomenis, lie. žinóti kildinimas iš nazalinio prezenso atrodo pagrįstas. Villanueva žinóti kildina iš silpnojo prefekto kamieninio *žini-, kuriam pridėtas preterito sufiksas *-eH₂ (2008, 194). Neatsižvelgiama į kirčio mobilumą. Sr-kr. pòznati, poznávati, pȍznām pasižymi fiksuotu aoristo ir perfekto kirčiavimu bei nepastoviu es. l. formų kirčiavimu. Vadinasi, čia vns. ir dgs. formų apofoninė alternacija išnyko aoriste ir perfekte, bet ne es. laike, be to, anksčiau nei susiformavo tipiška bl.-sl. kirčiavimo paradigma (Kortlandt 2009, 43). Vargu, ar kamieninis *žin- atsirado aoriste ar perfekte. Neaišku, ir kaip preterito sufikso *-eH₂ pridėjimas galėjo lemti es. laiką. Bet kokiu atveju, *-eH₂ pridėjimas vietoj įprasto *-eH₁ netikėtas ir nemotyvuotas. Nepagrįsta ir Babiko tematinio prezenso *žineti ‘makes acquaintance of’ rekonstrukcija greta lie. pažį́sta, protoide. *-g̑nH₃ske/o- (su depatalizuotu *k, plg. Lubotsky 2001; Villanueva 2009).
Šaltinis:
Kortlandt 2010, 81–83
Antraštė:
żîno
Straipsnelis:
Jei senosios lietuvių kalbos kirčio kaita praes. 3 żîno, vs. 1 pl. żinomé, 2 pl. żinotê yra sena, ji rodo, kad senojoje mobiliojo kirčio paradigmoje 3 asmens forma buvusi kirčiuojama ne galūnėje, o daugiskaitos 1 ir 2 asmens – galūnėje (iki pradedant veikti Saussure’o dėsniui – greičiausiai pirmajame galūnės skiemenyje).
Šaltinis:
Olander 2009, 108

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas