Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: karti, gurklis, tiršlys, pyktis, žentas, žemas, klastyti, kanapė, skiedla, skaudėti, spadnyčia, builis, išveržti, gunguras, pašalinė, drumnas, demžti, trantas, dolikis, kriaušė, kraušė.

Rezultatai

Antraštė:: kárti
Straipsnelis:: Prie bažn. sl. длъгокракъ ‘toks vabzdys (Langbein)’, bulg. крак ‘koja, kaulas, pėda’, s.-kr. крȃк ‘ilgos kojos’, slov. krâk, le. tarm. krok ‘kūno dalis tarp šlaunų, [vok.] Teil des Leibes zwischen den Schenkeln’, bulg. крáка ‘koja, kaulas, pėda’, slov. kráka ‘kiaulės koja’, toliau r. vedinys ó-корок ‘uodeginė, užpakalinės šlaunies (viršutinės dalies) mėsa’ (visos lytys < sl. korkъ ‘koja, kaulas’), iš kitų ide. kalbų atitikmenų paprastai nurodoma (žr. Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch I, 1908) lie. kárka ‘(kiaulės) kojos dalis’. Iš čia suminėtų dalykų pateiktų leksemų etimologija neaiški. Ide. leksemą *pod-s ‘koja’ bl. ir sl. anksti pakeičia naujadarais. Šis procesas vyksta darantis išraiškingesnius vedinius, plg. sl. noga, t. y. ‘kaulinė’: sl. nogъtъ ‘(piršto ar kojos piršto) nagas’. Siūlome sl. *korkъ laikyti priesagos -kъ vediniu, pamatuotu veiksmažodžio šaknimi *kor- ‘kaboti, kyboti, [vok.] hängen’ (: lie. kárti ‘t. p.’), kuri kažin ar fiksuojama sl. kalbose. Taigi *korkъ = ‘tas, kas kabo, tabaluoja, maskatuoja’ [84], plg. labai panašų ir tokios pat priesagos vedinį la. veiksmažodį kar̂cinât ‘kratyti, purtyti’.
Šaltinis:: Trubačev 1959, 83–84

Antraštė:: kárti
Straipsnelis:: [Prū.] paccaris E 502 ‘diržas’ ([įrašytas] tarp žodžių, kurie siejasi su batsiuvio amatu) – formaliai tarsi atitinka la. pakars : lie. kárti, la. kãrt ir kt. Walde Pokorny I, 412.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 270

Antraštė:: kárti
Straipsnelis:: Lie. kárti ir karóti turi būti lyginami su gr. κρεμάννῡμι ir κρέμαμαι ‘kaboti’. Šaknies nosinis galėjo būti prarastas prieš priesagos nosinį tranzityviniame prezense, kaip kad buvo su žinóti. Tolesnė veiksmažodžio paradigma negali būti smulkiai rekonstruota, bet šaknies balsis kãria ir kãro rodo, kad išlikę dariniai buvo padaryti iš naujai padaryto perfekto, kuris pakeitė originalųjį statyvą. Vėlgi mes turime labiau rinktis darybą iš 3 pl. *k(o)rH₂ēr negu iš kamieno *k(o)rH₂-eH₁-.
Šaltinis:: Kortlandt 1989, 105

Antraštė:: kárti
Reikšmė:: imti, pakabinti
Straipsnelis:: Gr. κρεμάννῡμι ‘imti, pakabinti’ […]. Etimologija nežinoma. Curtius, Grundzüge der griechischen Etymologie, 1869³, 155, priminė lie. kariù, kárti ‘imti, pakabinti’, tačiau šis gretinimas nepaaiškina kamieno struktūros. Dėl go. hramjan ‘nukryžiuoti’, – jis priklauso visai kitai grupei, plg. Pokorny IEW, 623t. Bechert, Münchener Studien für Sprachwissenschaft 1965, XX, 5–8, gretina su skr. srāmyati ir t. t., kuris yra tolimesnis reikšme.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 581

Antraštė:: kárti
Reikšmė:: kabinti
Straipsnelis:: Mišrus semantinių atitikmenų tipas galėtų būti: sl. *pověsmo – pr. paccaris. Iš dviejų slaviško žodžio etimologijų – F. Miklošičiaus (iš věsiti) ir V. Macheko (iš vȩzati) – dabar autoritetingiausia yra pirmoji (Трубачев 1966, 102). F. Miklošičiaus nuomonę paremia ne tik slavų, bet ir baltų kalbų duomenys [54]. Pr. paccaris ‘diržas, [vok.] Riemen’ [E 502], kaip yra pažymėjęs J. Endzelynas, yra „tarp žodžių, susijusių su batsiuvyste“ ir „formaliai tarytum atitinka la. pakars ‘kablys, ant kurio ką nors kabina; pakaba’ : lie. kárti ‘kabinti’, la kart ‘t. p.’“ [Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 218].
Šaltinis:: Непокупный 1976, 53–54