Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žvyras, vapsas, linksmas, blagnytis, žabėti, putelis, kmynas, diegti.

Antraštė:

žvỹras

Straipsnelis:

Lie. žvỹras nėra polonizmas. Jis jau pažymėtas pirmajame lie. kalbos žodyne (~ 1620) […]. Lie. žvyras neatskirtinas nuo lie. žvir̃(g)ždas/žvir̃zdas, la. zvìrgzds/zvirgzde ‘t. p.’, pr. *zvirkst- (vietovardyje swirxstein ir galbūt apeliatyve swi[r]xtis ‘molinis puodas’), s.-kr. zvr̂st ‘minkšto akmens rūšis’, turbūt atskiri baltų ir slavų vediniai su priesaga -sta- iš veiksmažodžio *žu̯ir- (ide. *g̯̑er(ə)- ‘šviesti’, plg. la. zvȩ̃ruõt ‘žibėti, blizgėti, žėrėti…’, lie. žiūrėti, r. зы́рить ‘žiūrėti, stebėti’, s. i. jválati ‘užsidega, žėruoja, žiba’ ir t. t.). Iš to paties veiksmažodžio palikuonių, kurie ne tik reikšmę ‘šviesti, blizgėti, žibėti’ galėjo turėti, bet ir ‘beriant išsisklaidyti, būti pabertam, išsklaidytam, sutrupinti’, taip pat ‘šiugždėti, girgždėti’, vėliau lie. kalboje buvo pasidarytas galūnės vedinys žvỹras resp. žvỹrius (pastarasis rytų ir pietų Lietuvoje). Tolesni lie. žvỹras giminaičiai yra taip pat (ap-)žvyruoti : *žvirti = la. zvirt ‘spindėti, žėrėti’, zvirēt, lie. žvirlióti […]. Le. żwir, br. жвір atsiradęs iš lie. žvyras resp. žvỹrius

Šaltinis:

Urbutis 1983, 168