Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karias, inkstas, tapšnoti, minkštas, sklisti, paunksnis, skototi.

Antraštė:

kãrias

Straipsnelis:

žr. karas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

kãrias

Straipsnelis:

kargis (taip turbūt taisytinas parašymas kragis) E 410 ‘kariuomenė’ : lie. kãrias ‘t. p.’, kãras ‘Krieg’, la. kaŗš, go. harjis, s. persų kāra- ‘kariuomenė’, air. cuire ‘būrys, minia, [vok.] Schar’, gr. κοίρανος ‘valdovas’, apie tai žr. Walde Pokorny I, 462 s. bei Spechtas KZ LX, 133.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 234

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

kariuomenė

Straipsnelis:

Gr. κοίρανος m. ‘karalius, vadas’ […]. Kaip po kitų pripažįsta Friskas, gretintinas su tą pačią priesagą turinčiu s. skand. herjann- ‘Odino pravardė’. Tai neleidžia šio darinio kildinti iš ide. Ide. kamieno *koryo- ‘armija, karių grupė’ derivacija gerai paliudyta germ. bei keltų kalbose: go. harjis ‘armija’, lie. kãrias, v. air. cuire ‘grupė’ su galų genčių pavadinimais Tri-, Petru-corii ‘iš trijų, keturių giminių’. Gr. κοίρανος, taip pat kaip ir s. skand. herjann, susiję tik priesaga, kaip ir lo. dominus, go. þiudans greta þiuda. Bet jeigu jį skaidome į κοίρα-νος, tai pagrindu knieti atstatyti f. *κοῖρα, o ne *κοῖρος. Graikų kalboje kamienas *κοιρο- arba *κοιρα- yra paliudytas retuose antroponimuose, plg. Κοιρωνίδαι, Κοιρó-μαχος, *Κοιρά-τᾱς suponuojamas pagal Κοιρα-τᾱ́δας: Solmsen, Glotta 1909, I, 76t., bei Bechtel, Personennamen, 253. Ši svarbi grupė vakarinėse ide. kalbose tik liekanos pavidalu egzistuoja graikų kalboje, ir κοίρανος buvo pakeistas naujomis formomis: ἄναξ bei βασιλευς. M. S. Ruiperezas, norėdamas paaiškinti Mikėnų pareigūnų pavadinimus koretere, porokoretere, atstato daiktavardinį veiksmažodį *κοιρέω (Études Mycéniennes, 105–120), tačiau ši hipotezė neapsieina be sunkumų (R. Lejeune, Phrygien, 1960, 22, išn. 65; [...]). Greta *kor-yo- pripažįstamas ir kamienas *kor-o- žodyje kãras, s. persų kāra- (su ilgu šaknies balsiu) ‘armija, liaudis’. Žr. Pokorny IEW, 615t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 553

Antraštė:

kãrias

Straipsnelis:

‘Armijos’ pavadinimas yra bendras germ. terminas: go. harjis, s. isl. herr, s. v. a. hari-. Forma hari- labai dažnai vartojama runų įrašuose. Šis terminas turi atitikmenį keltų kalbose: v. air. cuire < *koryo ‘armija’. Išskyrus slavus, jį turi baltai: lie. karias, pr. karjis (!). Galimas dalykas, kad lyginimą galima pratęsti. Giminišku galima laikyti s. persų kāra, kuris vienose Achemenidų įrašų vietose vartojamas reikšme ‘liaudis’, kitose – ‘armija’, vadinasi, ‘ginkluota liaudis’. Šis atitikmuo ne toks tikslus, nes skirtingas balsių ilgumas (čia ilgas balsis) ir nėra formos su -yo. Be to, kāra- turimas vediniuose: v. persų kārčār, persų kārzār [112] ‘mūšis’ yra atskiras; indoiranėnų kalbose neturime termino, su kuriuo būtų galima lyginti.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 111–112

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

karas, kariuomenė, dalinys, pulkas

Straipsnelis:

Pr. kargis ‘kariuomenė’ visų pirma siejamas su lie. kãrias, reiškiančiu ne tik karą, bet ir kariuomenę, dalinį, pulką. Bretkūno ir kituose tekstuose pasitaiko forma kãris, taip pat reiškianti kariuomenę ir karą, žr. LKŽ V 287–288; žemaičių šnektose yra karià ir kãrė minėtomis dviem reikšmėmis, taip pat kãris, iĕs (i-kam.), žr. Specht, KZ 1932, LX, 133, nors šis tipas yra Daukanto naujadaras, žr. Fraenkel, LP 1951, IV, 87; ZfPhASpr 1955, VIII, 46; Fraenkel LEW, 220. La. kaŗš reiškia ne tik karą, bet ir kariuomenę. Toks dviejų reikšmių junginys ir giminės svyravimai leidžia spėti, kad lie. kãrias arba la. kaŗš (skirtingai nuo lie. kãras) ir pr. kargis pagal kilmę yra substantyviniai adj., sudaryti su priesaga -i̯o- iš bl. *karas, žr. Fraenkel, LP 1951, IV, 91–92. Plg. go. harjis, s. isl. herr ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 221–224

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

kariuomenė

Straipsnelis:

žr. karys

Šaltinis:

Джаукян 1963, 99

Antraštė:

kãrias

Straipsnelis:

žr. kelias

Šaltinis:

Pârvulescu 1986, 193–194

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

karas; kariuomenė; būrys, pulkas

Straipsnelis:

Lie. kãrias, kãris ‘kariuomenė, kariuomenės pulkas, įgula, stovykla; karas’ (vartojami senuosiuose lietuvių raštuose), la. kaŗš ‘karas; kariuomenė’, pr. kargis ‘kariuomenė’ […] < *karja-[… 90] V. Mažiulis iškėlė dėmesio vertą mintį, kad bl. *kari̯a- pirminė reikšmė buvo ‘karių būrio žygis’ [188 išnaša: V. Mažiulis PEŽ II, 120]. Pirmiausia tai rodytų dideliu archaiškumu pasižymintys prūsų kalbos duomenys, būtent karyago ‘karo žygis (reise)’, priesagos -agā vedinys iš bl. *kari̯a-. Jeigu taip, etimoną nagrinėjamų žodžių grupei nesunku rasti pačioje lietuvių kalboje – tai veiksmažodis kárti (kãria, kórė) ‘keliauti ten ir atgal, pakartotinai eiti, važiuoti’ LKŽ V, 338, plačiai vartojamas aukštaičių tarmėse, bet nesvetimas nė žemaičiams.

Šaltinis:

Karaliūnas 1995a, 89t.

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

karas, kariuomenė

Straipsnelis:

Lie. kãrias, kãris / karià, kãrė ‘karas, kariuomenė’ (visos formos pažįstamos senuosiuose raštuose), la. kaŗš ‘t. p.’ (< *kari̯as), pr. kargis E 410 (= *karis ar *karjis; Mažiulis PKP I 54; Toporov III 221) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Vyriškosios giminės i̯ŏ kamieno atitikmenys germanų ir keltų kalbose (go. harjis, s. isl. herr etc.; v. air. cuire „būrys; kariuomenė; daugybė“ < ide. *kori̯os) leistų manyti, jog bl. *kari̯as paveldėtas iš ide. prokalbės dialektų. Jeigu bl. *kari̯as iš tikro yra substantyvizuotas būdvardis (iš *kara- m.; Fraenkel 220; Toporov III 222), tai tokiu reikėtų laikyti ir lie. karià – iš *karā f. (kãris bei kãrė atsirado vėliau dėl morfonologinių priežasčių).

Šaltinis:

Stundžia 1994, 15

Antraštė:

kãrias

Reikšmė:

kariuomenė

Straipsnelis:

žr. karys

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 173