Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
karias
.
Rezultatai
Antraštė:
kãrias
Straipsnelis:
žr.
karas
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 232
Antraštė:
kãrias
Straipsnelis:
kargis
(taip turbūt taisytinas parašymas
kragis
) E 410 ‘kariuomenė’ : lie.
kãrias
‘t. p.’,
kãras
‘Krieg’, la.
kaŗš
, go.
harjis
, s. persų
kāra-
‘kariuomenė’, air.
cuire
‘būrys, minia, [vok.] Schar’, gr.
κοίρανος
‘valdovas’, apie tai žr. Walde Pokorny I, 462 s. bei Spechtas KZ LX, 133.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 234
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
kariuomenė
Straipsnelis:
Gr.
κοίρανος
m. ‘karalius, vadas’ […]. Kaip po kitų pripažįsta Friskas, gretintinas su tą pačią priesagą turinčiu s. skand.
herjann-
‘Odino pravardė’. Tai neleidžia šio darinio kildinti iš ide. Ide. kamieno
*koryo-
‘armija, karių grupė’ derivacija gerai paliudyta germ. bei keltų kalbose: go.
harjis
‘armija’, lie.
kãrias
, v. air.
cuire
‘grupė’ su galų genčių pavadinimais
Tri-
,
Petru-corii
‘iš trijų, keturių giminių’. Gr.
κοίρανος
, taip pat kaip ir s. skand.
herjann
, susiję tik priesaga, kaip ir lo.
dominus
, go.
þiudans
greta
þiuda
. Bet jeigu jį skaidome į
κοίρα-νος
, tai pagrindu knieti atstatyti f. *
κοῖρα
, o ne
*κοῖρος
. Graikų kalboje kamienas *
κοιρο-
arba *
κοιρα-
yra paliudytas retuose antroponimuose, plg.
Κοιρωνίδαι
,
Κοιρó-μαχος
,
*Κοιρά-τᾱς
suponuojamas pagal
Κοιρα-τᾱ́δας
: Solmsen, Glotta 1909, I, 76t., bei Bechtel, Personennamen, 253. Ši svarbi grupė vakarinėse ide. kalbose tik liekanos pavidalu egzistuoja graikų kalboje, ir
κοίρανος
buvo pakeistas naujomis formomis:
ἄναξ
bei
βασιλευς
. M. S. Ruiperezas, norėdamas paaiškinti Mikėnų pareigūnų pavadinimus
koretere
,
porokoretere
, atstato daiktavardinį veiksmažodį *
κοιρέω
(Études Mycéniennes, 105–120), tačiau ši hipotezė neapsieina be sunkumų (R. Lejeune, Phrygien, 1960, 22, išn. 65; [...]). Greta *
kor-yo-
pripažįstamas ir kamienas *
kor-o-
žodyje
kãras
, s. persų
kāra-
(su ilgu šaknies balsiu) ‘armija, liaudis’. Žr. Pokorny IEW, 615t.
Šaltinis:
Chantraine DEG
II, 553
Antraštė:
kãrias
Straipsnelis:
‘Armijos’ pavadinimas yra bendras germ. terminas: go.
harjis
, s. isl.
herr
, s. v. a.
hari-
. Forma
hari-
labai dažnai vartojama runų įrašuose. Šis terminas turi atitikmenį keltų kalbose: v. air.
cuire
<
*koryo
‘armija’. Išskyrus slavus, jį turi baltai: lie.
karias
, pr.
karjis
(!). Galimas dalykas, kad lyginimą galima pratęsti. Giminišku galima laikyti s. persų
kāra
, kuris vienose Achemenidų įrašų vietose vartojamas reikšme ‘liaudis’, kitose – ‘armija’, vadinasi, ‘ginkluota liaudis’. Šis atitikmuo ne toks tikslus, nes skirtingas balsių ilgumas (čia ilgas balsis) ir nėra formos su
-yo
. Be to,
kāra-
turimas vediniuose: v. persų
kārčār
, persų
kārzār
[112] ‘mūšis’ yra atskiras; indoiranėnų kalbose neturime termino, su kuriuo būtų galima lyginti.
Šaltinis:
Benveniste 1969
, 111–112
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
karas, kariuomenė, dalinys, pulkas
Straipsnelis:
Pr.
kargis
‘kariuomenė’ visų pirma siejamas su lie.
kãrias
, reiškiančiu ne tik karą, bet ir kariuomenę, dalinį, pulką. Bretkūno ir kituose tekstuose pasitaiko forma
kãris
, taip pat reiškianti kariuomenę ir karą, žr. LKŽ V 287–288; žemaičių šnektose yra
karià
ir
kãrė
minėtomis dviem reikšmėmis, taip pat
kãris
,
iĕs
(i-kam.), žr. Specht, KZ 1932, LX, 133, nors šis tipas yra Daukanto naujadaras, žr. Fraenkel, LP 1951, IV, 87; ZfPhASpr 1955, VIII, 46; Fraenkel LEW, 220. La.
kaŗš
reiškia ne tik karą, bet ir kariuomenę. Toks dviejų reikšmių junginys ir giminės svyravimai leidžia spėti, kad lie.
kãrias
arba la.
kaŗš
(skirtingai nuo lie.
kãras
) ir pr.
kargis
pagal kilmę yra substantyviniai adj., sudaryti su priesaga
-i̯o-
iš bl.
*karas
, žr. Fraenkel, LP 1951, IV, 91–92. Plg. go.
harjis
, s. isl.
herr
ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 221–224
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
kariuomenė
Straipsnelis:
žr.
karys
Šaltinis:
Джаукян 1963
, 99
Antraštė:
kãrias
Straipsnelis:
žr.
kelias
Šaltinis:
Pârvulescu 1986
, 193–194
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
karas; kariuomenė; būrys, pulkas
Straipsnelis:
Lie.
kãrias, kãris
‘kariuomenė, kariuomenės pulkas, įgula, stovykla; karas’ (vartojami senuosiuose lietuvių raštuose), la.
kaŗš
‘karas; kariuomenė’, pr.
kargis
‘kariuomenė’ […] <
*karja-
[… 90] V. Mažiulis iškėlė dėmesio vertą mintį, kad bl.
*kari̯a-
pirminė reikšmė buvo ‘karių būrio žygis’ [188 išnaša: V. Mažiulis PEŽ II, 120]. Pirmiausia tai rodytų dideliu archaiškumu pasižymintys prūsų kalbos duomenys, būtent
karyago
‘karo žygis (reise)’, priesagos
-agā
vedinys iš bl.
*kari̯a-
. Jeigu taip, etimoną nagrinėjamų žodžių grupei nesunku rasti pačioje lietuvių kalboje – tai veiksmažodis
kárti
(
kãria, kórė
) ‘keliauti ten ir atgal, pakartotinai eiti, važiuoti’ LKŽ V, 338, plačiai vartojamas aukštaičių tarmėse, bet nesvetimas nė žemaičiams.
Šaltinis:
Karaliūnas 1995a
, 89t.
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
karas, kariuomenė
Straipsnelis:
Lie.
kãrias
,
kãris
/
karià
,
kãrė
‘karas, kariuomenė’ (visos formos pažįstamos senuosiuose raštuose), la.
kaŗš
‘t. p.’ (< *
kari̯as
), pr.
kargis
E 410 (= *
karis
ar *
karjis
; Mažiulis PKP I 54; Toporov III 221) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Vyriškosios giminės
i̯ŏ
kamieno atitikmenys germanų ir keltų kalbose (go.
harjis
, s. isl.
herr
etc.; v. air.
cuire
„būrys; kariuomenė; daugybė“ < ide. *
kori̯os
) leistų manyti, jog bl. *
kari̯as
paveldėtas iš ide. prokalbės dialektų. Jeigu bl. *
kari̯as
iš tikro yra substantyvizuotas būdvardis (iš *
kara
- m.; Fraenkel 220; Toporov III 222), tai tokiu reikėtų laikyti ir lie.
karià
– iš *
karā
f. (
kãris
bei
kãrė
atsirado vėliau dėl morfonologinių priežasčių).
Šaltinis:
Stundžia 1994
, 15
Antraštė:
kãrias
Reikšmė:
kariuomenė
Straipsnelis:
žr.
karys
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 173
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas