Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: añkstas, kygti, knaiptis, brandus, gubus, grukšt, bėga, grinčia, noterė, večas, skonis, šliužas, skrandas, kaužai, padė, latakas, jaurėti, notra, karalius, šutvė, vokas, šuo, sprogti, gelti, gelia, gėlė, lapokritos mėnuo, žibinkštis, lėlė, rūpestlyvas, burinas, kalatyti, pelkė.

Rezultatai

Antraštė:: ankstas
Straipsnelis:: žr. čiūka
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 146–147

Antraštė:: ankstas
Straipsnelis:: žr. čiūka
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 146–147

Antraštė:: añkstas
Straipsnelis:: žr. gėda
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1991, 157

Antraštė:: ankštas
Straipsnelis:: Lie. ankštas, lo. angustus, s. air. arm-ung, go. aggwus, s. isl. ǫngr, s. ang. enge, ange, s. v. a. angi, engi, s. sl. ǫzŭkŭ, s.-kr. uzak, č. úzký, le. wązki, r. uzkij, skr. aṅhu, av. ązah- ‘priespauda’, arm. anjuk – visi ide. *ang̑h-, rekonstruojamos iš av. ąz- ‘rišti, spausti’, gr. ἄγχω ‘smaugti’, lo. angere ‘smaugti, kankinti’, s. sl. ǫziti ‘varžyti, apriboti, siaurinti’, vediniai.
Šaltinis:: Buck 1949, 886

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: Pr. ansalgis (anzātis? žr. FBR XV, 97) E 506 ‘querder’ (t. y. ‘rantas (Randeinfassung)’) giminiškas su s. sl. ѪЗИТИ‘suspausti’, r. узел ‘mazgas’, av. ązah-, skr. aḿhaḥ ‘priespauda, suspaudimas’, gr. ἄγγειν ‘surišti’, lo. ango ‘suspaudžiu’, s. v. a. angi, arm. anjuk, lie. añkštas ir kt. Walde Pokorny I, 62?
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 176

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: [Alb. kalbos duomenys, nušviečiantys ide. *s likimą prieš priebalsius yra prieštaringi. Ide. *sp, *st, *sk/ sk̑ virsta alb. f, th, h:] alb. ankth ‘rūpestis, baimė, jaudulys’ – lo. angustus ‘siauras’, s. v. a. angust ‘išgąstis’, lie. añkštas ‘siauras’.
Šaltinis:: Orel 1985, 282

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: Visų laikoma, kad s. bažn. sl. ǫzъkъ ‘στενός’, le. wiąski, č. úzký < *anžuka-, t. y. senasis bl.-sl. u-kam. *anžu- + pries. -ka- ≤ ide. *ang̑hu- ‘ankštas’ (s. i. aṁhú-, go. aggwus, arm. anju-k; plg. Trautmann, Baltisch-Slavisches Wörtebuch, Göttingen, 1970, 11). Lie. añkštas ‘ciasny’ niekas nekildina iš bl.-sl. *anžu- (anot Trautmanno l.c., lie. adj. pamatuotas ide. nomen *ang̑h-(e)s + -to-; Ch. Stango (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 108) ir Fraenkelio (LEW, 11) siūlymai ne ką skiriasi nuo Trautmanno). Kadangi prolytės *ang̑h-s-tos- neparemia jokios ide. kalbos duomenys [358], kadangi bl.-sl. -es/ s-kamienuose yra apibendrintas pamatinis priesagos vokalizmo laipsnis (ne nykstamasis), ką tik suminėtos lie. añkštas etimologijos yra nepriimtinos. Manykime, kad lie. leksemos añkštas priebalsis k yra įterptinis, atsiradęs prieš grupę š+t (ne prieš st < *žst – kaip manyta ligi šiol, plg. rai(k)štis ‘virvė’ : rišti ‘wiązać’). Taigi, gauname prolytę *anštas, kurios št, manykime, atsiradęs suduslėjus ž (*anž-) prieš priesagą t (plg. vèštas ≤ vežtas ‘wieziony’ : vežù) ir atitinkamai postuluoti *anž-tas, kuri negali būti iš ide. adj. verbale *ang̑h-to-, nes tokios prolytės pėdsakų neaptinkame giminiškose kalbose. Pasiremdami bl.-sl. *anžu- aiškinimu sl. kalbose (žr. aukščiau) galime spėti, kad baltai paveldėtą *anžus keičia neologizmu *anžu-tas [1. priesagos balsis u išnyksta (*anžutas ≥ *anžtas ≥ *anštas); 2. įterpiamas k prieš št (*anštas ≥ lie. añ-k-štas). Lie.-la. priesagos -ta- vediniai gyvuoja šalia -u-kam., plg. lie. ãšutas ‘arklio uodegos plaukai’ : bažn. sl. osъtъ, r. osót ‘ašutas’ greta la. ass ‘aštrus’ (*assus); bl.-sl. *ašu+ta- < adj. *ašu- ‘aštrus’ [359]. Mūsų hipotezei sutvirtinti atkreipiame dėmesį, kad nekirčiuotuose bl. kalbų žodžių vidiniuose skiemenyse (paprastai priesagose) retsykiais priesagos balsis išnyksta (sinkopė). Priesagos balsio sinkopė kai kada prisišaukia epentetinį k, g, plg. lie. kul-k-šnìs ‘kojos kaulelis’ < *kulš(i)nis : kùlšė ‘biodro’; lie. grãkštas ‘gražus’ (turime pamatinį gražùs ‘piękny’ kildiname iš *graštas ≤ *grãžu-tas, plg. gražùtis ‘ktoś piękny’.
Šaltinis:: Smoczyński 1987b, 358–360

Antraštė:: añkštas
Reikšmė:: ciasny, wązki
Straipsnelis:: Šiaip jau s. bažn. sl. ǫzъkъ ‘ankštas, siauras’ (le. wązki, č. úzký ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]) < *anžu-ka [bl.-sl. adj. *anžu- (< ide. *ang̑ʰa- ‘siauras, ankštas’, plg. s. i. aṁkú-, go. aggwus) + pries. -ka-], plg. dėl u-kam. pertvarkymo: s. bažn. sl. sladъ-kъ ‘saldus’ < prasl. soldъ-kъ šalia lie. saldùs. Ar negalėtume, nepamiršdami ką tik paminėtų dalykų, lie. añkštas ‘ciasny, wązki’ (pastarąją lie. lytį laikant išnykusio adj. *anžùs vediniu) gretinti su sl. ǫzъkъ? Iki šiol lie. añkštas < ide. *ang̑ʰ(e)s-to- < *ang̑ʰes- ‘prislėgutmas, susirūpinimas, sunkumas, Beklemmung’ (Fraenkel LEW, 11 lie. añkštas < *anž-stas; Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 108 < *anž-(s)tas). Tokie lie. žodžio aiškinimai yra nepatikimi [38]. Remdamiesi lie. ker-k-štas greta kerštas ‘gniew’, lie. añkštas skaidome į an-k-štas ir nusprendę, jog -št- atsiranda suduslėjus -ž+t- (plg. vèštas ‘wieziony’ < *vèž-tas), rekonstruojame *anštas < *anž-tas. Manykime, kad *anžtas kilo iškritus balsiui iš *anžutas, vėliau tapo *anštas ir įterpus k galų gale – añkštas [39] […] [40], plg. lie. grãkštas ‘piękny, zgrabny’ (dažniau grakštùs), kurį, atsižvelgdami į pamatinį gražùs ‘piękny’, turime aiškinti taip: grã-k-štas < *graštas < *gražtas < *gražutas [41]. Lie. grãkštas pavyzdys rodo, jog lie lytį añkštas teisingai kildiname iš *anžu+tas. Pralie. *anžutas sugretinę su s. bažn. sl. ǫzъkъ < *anžukas, galime teigti, jog čia yra paralelinis bl.-sl. adj. *anžu- (ide. *ang̑ʰu- ‘siauras, ankštas’) pertvarkymas. Man rodos, kad plėstukai (lie. -ta-, sl. -ka-) šiuo atveju pabrėžia kokybės intensyvumą.
Šaltinis:: Smoczyński 1989a, 38–42

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: Įdomus man pasirodė mėginimas susieti sl. ǫzъkъ ir lie. añkštas ne tik kaip bendrašaknius, bet ir to paties kamieno (u-) žodžius: *ǫzъkъ < bl.-sl. *anžu-ka-; lie. añkštas < bl.-sl. *anžu-ta > *anž-ta- > *anšta > an-k-šta-. Trumpojo -u- sinkopė paremiama tokiais atvejais, kaip la. vecs, lie. ž. vẽčas ‘senas’ < *vet-šas : s. lie. vetušas (plg. s. sl. vetъchъ); lie. dial. piẽtvis / pietvỹs šalia pietùvis / pietuvỹs ‘pietų vėjas’ [ir kt. pvz.]. Priebalsio -k- įspraudimas prieš priebalsių grupes ST, SR – banalus reiškinys, kuriam nė pavyzdžių nebūtina pateikti. Vis dėlto iškyla tam tikrų dvejonių dėl formanto, mat baltų kalbose būdvardžiai iš būdvardžių su priesaga -ta-, rodos, nėra daromi. Tad neatmestina ir P. Skardžiaus, kildinusio añkštas iš *anž-stas su įspraustu -k-, nuomonė (žr. APh VIII, 264). [Tai mintys apie recenzuojamą W. Smoczyńskio knygą.]
Šaltinis:: Stundžia 1990, 190

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: Lie. ankštas ‘siauras’ gali būti kilęs iš es-kamieno, kaip kad lo. angustus ‘siauras’.
Šaltinis:: Vanags 1989, 114

Antraštė:: añkštas
Straipsnelis:: Pr. ansalgis ‘rantas’ siejamas su s. sl. ѪЗИТИ, s.-kr. y̏зао, slov. ọ́zəl, vọ́zəl, le. węzeł, r. ýзел ir pan., toliau – su s. i. aṁhas, av. ązah-, gr. ἄγγειν, lo. ango, s. v. a. angi, arm. anjuk, lie. añkštas (Endzelīns, Baltu valodu skaņas un formas, 1943, 142). Čia pat nurodoma, kad šie gretinimai yra mažai konkretūs.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 91–92

Antraštė:: ankštas
Straipsnelis:: Vaba teigia, kad kai kuriuose tikėtinuose Pabaltijo finų kalbų baltizmuose trūksta pirminio nosinio, pvz.: es. ahas : ahta, suom. ahdas : ahtaan ‘šaurs’ < *anštas, plg. lie. ankštas; suom. juhta ‘darba lops’, plg. lie. junktas < jungti; es. laht, suom. lahti ‘(jūras) līcis’, plg. lie. lankstas ‘līkums’. Atsižvelgiant į šį faktą, būtų galima es. žodžius adru, atra(s), hatr(u) ‘jūras zāle / Seetange’, suom. hatru, haura etc. interpretuoti kaip baltizmus, plg. lie. andras : jūrinis andras ‘Zostera marina L’. Lie. andras kilmė nėra iki galo aiški, Fraenkelio LEW šis žodis nėra aptartas. Pasak Alvydo Butkaus (žodinė informacija), šį žodį galima būtų sieti su žodžių grupe, kuriai priskirtini tokie augalų pavadinimai kaip lie. vandragė (Ceratophyllum), vandrenė (Aldrovanda vesiculosa), vandrūnė / vandūnė (Montia), vandrūnėlis (Hydrocharis morsus ranae).
Šaltinis:: Vaba 2005, 159