Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ašis, rožyti, gorus, palaidinės, gubalinis, atasėja, lakstus, peteliškė, trėkšti, pamėdulė, kotas, vypsoti, stundas, vyti, įmigti, glaudoti, kernukas, kaubrė, išnaršyti, staldrimba, dūlis, čypulukas, grandis, genesys, kestyti, kekšti, kekšta, kamziolė, pietys, boteris, kankoraižis.

Rezultatai

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: [Kaip spėjamą ĭ-kamienį daiktavardį] Vaillant’as [Grammaire comparée des langues slaves, IV, Paris, 1974, 23] mini s. sl. osĭ ‘ašis’, lie. ašìs, ir lo. axis, tačiau tuoj pat priduria, kad iš šių atstatoma pagrindinė forma *ak̑si- gali būti kilus iš atematinio kamieno *аk̑с- [4 išn.: Darms (Schwäher und Schager, Hahn und Huhn. Die Vr̥ddhi-Ableitung im Germanischen, München, 1978, 143) konstatuoja, kad vienas šalia kito egzistuoja *ák̑si-, *ák̑so-, *ák̑son- ir *ák̑sā-, išreiškiantys žodį ‘ašis’. Kartais svarstomam aiškinimui, kad ák̑s- esą kilęs iš ide. s-kamienio *ág̑-es- su šaknimi *ag̑- (ir nykstamuoju priesagos laipsniu: *ag̑-s- [*ak̑s-]) (Pokorny IEW, 6; Mayrhofer, Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, I, 41) prieštarauja Seeboldas (Vergleichendes und etymologisches Wörterbuch der germanischen starken Verben, Haag, 1970, 74)]. Darinių su tariamu šaknies elementu *ak̑s- gausa faktiškai veikiausiai aiškintina tuo, kad vediniai priklauso konsonantiniam kamienui.
Šaltinis:: Bammesberger 1989, 108

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: Pr. assis (asis) E 298 ‘vežimo ašis’: lie. ašìs, la. ass, s. sl. ocь, lo. ascis, s. v. a. ahsa, gr. ἄξων, skr. ákṣ̌a-ḥ ir kt., žr. Walde Pokorny I, 37.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 180

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: Pr. assis ‘ašis’ siejasi su lie. ašis. Yra duomenų, kad lie. ašis priklausęs seniems šakniniams kamienams, plg. gen. pl. ašų̃ (Ar nematei tų ašų̃? LKŽ I, 338), žr. Skardžius, IF 1956, LVII, 158. Dar plg. su la. ass, sl. *osь, kuris yra visose slavų kalbose. Pavyzdžiai leidžia k̑s pripažinti baltų-slavų: plg. s. i. ákṣa- (av. aša-), gr. ἄξων, lo. axis, s. air. aiss, s. v. a. ahsa ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 134

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: S. air. ais f. ‘nugara’ Wd. Contr.; gen. aisse LL 193 b 34. Dažnas pasakymuose tar ais ‘iš užpakalio’ (tar a haiss LU 4519, dar a ais LU 6789, dar a hais LU 308 arba fri ais ‘t. p.’. Čia jis supainiotas su žodžiu és, éis ‘pėdsakas’ (žr. kitur), kuris etimologiškai, pasirodo, skiriasi. Be patikimos etimologijos. Galbūt reprezentuoja ide. *aks-, kuris formomis *akso-, *aksi- arba *aksen- prisijungia reikšmę ‘ašis’ (skr. ákṣaḥ, lo. axis, s. ang. eax, s. sl. osĭ, lie. ašìs, gr. ἄξων, s. v. a. ahsa), kaip ir ‘peties sąnarys’ (av. ašaya, s. isl. ǫxl, s. ang. eaxl), iš kur lo. āla ‘sparnas’ iš *axlā. Britai išlaikė *aksilā žodyje echel f. ašies reikšme (kurio pradžios e paaiškinamas daugiskaitos echyl įtaka), v. bret. ahel (Cath.), bret. ael m. Šie britų žodžiai be reikalo buvo nagrinėjami kaip lo. skoliniai (žr. Loth J., Les mots latins dans les langues brittoniques, Paris, 165).
Šaltinis:: Vendryes LEJA, a50

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Ide. *h₂ek'si ‘axis’ (plg. lo. axis, s. i. ákši-) > s. sl. osь, lie. ašìs.
Šaltinis:: Matasović 2005, 149

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: [Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija: *ak̑s-i- (arba *h₂ek̑s-i-) ‘Achse’: lo. axis, lie. ašìs, s. sl. osь, kimr. echel f. (< *ak̑s-i-leh₂). Naujadaras yra i-kamieno forma.
Šaltinis:: Oettinger 2004, 185

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **H₂eǵ- > *aǵ- ‘varyti’: s. i. ájati ‘treibt’; Av. azaiti ‘treibt, führt weg’; arm. acem ‘führe, bringe’; ? hier. luvių katta aka- ‘unterwerfen’ (Poetto, Kratylos 43; LIV 256) šalia izi(ya)- ‘to make’ (Hawkins 2000: 624) […]; gr. ἄγω ‘führe’; alb. mbrodh ‘I help’; lo. agō, -ere ‘treibe, führe, verhandle’, ēgī ‘trieb’, umbrų aitu ‘agito’ = oskų imper. actud, inf. acum ‘agere’; s. air. -aig, -agat ‘treiben, führen’, s. kimrų agit, kimrų â ‘geht’; s. isl. aka ‘fahren’; toch. AB āk- ‘reisen, führen’ (Pokorny 1959: 4–5; Mann 1984–1987, 3–4; LIV 255–256). […] Šios šaknies buvimą baltų ir slavų kalbose liudija išlikęs -s- vedinys ‘ašis’: lie. ašìs, la. ass, pr. assis, s. sl. osь < *aḱsis < **H₂eǵ-s-i- (Pokorny 1959: 6; Fraenkel 1962–1965: 19; Šarapatková-Erhart, ESJS 10: 603). Mannas (1984–1987: 3) nurodo ir sl. *jazda ~ *jězda (ESSJ 8, 184–185) (galbūt iš *azda ~ *ezda < *āǵ(ə̯)d⁽ʰ⁾ā).
Šaltinis:: Blažek 2009, 40

Antraštė:: ašìs
Reikšmė:: axis
Straipsnelis:: [Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra:] keltų *axsilā- > kimrų echel, v. bret. ahel ‘axis’ ~ germ. *ahsulaz > s. isl. ǫxull ‘axis’ vs. lo. axis, lie. ašìs ‘t. p.’, kuris yra be *-lo-.
Šaltinis:: Hyllested 2010, 119

Antraštė:: ašìs
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito a kamieno baritonai.] S. i. ákṣa- < *H₂eḱs-(o)- greičiausiai yra senas šakninis vardažodis arba s kamienas, kaip galima spręsti iš skirtingų kamienų darinių kitose kalbose, plg. gr. ἄξων, lo. axis, lie. ašìs, s. sl. osь, s. v. a. ahsa etc.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 75