Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aštrus, išsigąsti, goti, -ja, gerbas, gumbras, griaustinis, pynė, kapinys, kremsėti, raidė, košis, lumti, ešoklė, grandyti, tetervinas, br(i)auti, griozdas, giedorius, mėsinė, zgreblas, lyguma, pažymynys, dulkės, graudmolis, bas-bas, kapė, treškėti, rūdynas, makėti, gočios, kestės, gavėjas, bobãpalaikė, makynė, kabõris, velėklos, švendrynė, tangùs, miklas, bušis, telkti, gožėti, malonėširdumas, gubus, indėvė, šėvulis, gleimės, braškėti, kėbla, boteris, kaištuvas, ikrai, grakštas, tolygus, ercekis, pamiršūlis, aure, spangė, skatyti(s), dravis (drevis), rėžis, lušis, dunduris.

Antraštė:

aštrus

Straipsnelis:

Ide. kalbos žodžiai, reiškiantys ‘aštrus’, išskyrus didelę veldinių grupę, dažniausiai susiję su veiksmažodžiu, reiškiančiu ‘pjauti’. Lie. aštrus, la. ass, s. sl. ostrŭ ir t. t. – bendras baltų-slavų žodis; gr. ὀζύς; lo. acūtus, visi < ide. *ak̑-, *ok̑-; tai žodžiai, reiškiantys ‘aštrus, smailas’, ‘smaigalys’ ir t. t., plg. skr. açri- ‘kraštas’, gr. ἄκρος ‘aukščiausias, viršutinis’, ἄκρον ‘viršūnė’, lo. ācer ‘aštrus’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 1069

Antraštė:

aštrùs

Reikšmė:

scharf

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne LEW į aštrus straipsnį įtrauktas sl. vanago pavadinimas iš tikrųjų čia nepriklauso. Sl. vanago pavadinimas remiasi ne *ok̑ro-, bet *ōk̑u- (gr. ὠκύς, s. i. āśu- ‘greitas, schnell’). Jau prieš Vey slavišką vanago pavadinimą kildinau [žr. LP 1951, III, 106] iš *asъtrębъ : *ōk̑u-pet-ro-s ‘greitai skrendąs, schnell fliegend’; petro > trepo-; -ep- > -eb-, sustiprintas, [su geminata] -ebb- > -ęb-.

Šaltinis:

Machek 1959a, 164

Antraštė:

aštrùs

Straipsnelis:

žr. akmuo

Šaltinis:

Stang 1956, 351–352

Antraštė:

aštrùs

Straipsnelis:

Reikšmė ‘rūgštus’ (kartais ir ‘aitrus, gaižus’) susiformuoja iš bendresnės reikšmės ‘aštrus (apie skonį)’, kuri savo ruožtu dažnai remiasi ‘pjauti; kirsti’, plg. alb. áthëtë ‘aitrus, rūgštus’ yra giminiška r. острый, lie. aštrùs (apie skonį), lo. ācer, ācris ‘aštrus, aitrus’, ăceo, -ēre ‘būti rūgščiam (apie vyną)’ < ide. *ak̑- (*aq-) ‘būti aštriam’ (Фасмер ЕСРЯ, II, 166–167; Преображенский I, 666–667; Dauzat, Dictionnaire étymologique de la langue française, 1938, 19–20).

Šaltinis:

Петлева 1976 (1978), 46

Antraštė:

(aštrus)

Straipsnelis:

Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. ohut ‘dünn’ ~ la. ass – semantiškai neįtikima […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 184

Antraštė:

aštrùs

Straipsnelis:

Prasl. strěla ‘strėlė’ turi vak. germ. atitikmenį strǣla, bet žodžiai neturėjo patikimos etimologijos dėl klaidingos formos dekompozicijos: prasl. strěla siejama su ostrъ (> *o-strě-ti > strě-la) kaip mesti < met-ti > met-la; dar plg. ok̑(r) – prasl. ostrъ, lie. aštrùs, s. i. aśri ‘ašmenys’, aśani ‘strėlė, strėlės antgalis’, iran. ašti ‘strėlė’, gr. ἄκων ‘ietis’.

Šaltinis:

Мартынаў 2000, 161

Antraštė:

aštrùs

Reikšmė:

sharp

Straipsnelis:

žr. eršketas

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–7, 9

Antraštė:

aštrus

Straipsnelis:

Suom. ohut ‘plonas’ iš bl. trm. *åšus ‘aštrus’.

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 91