Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ãgnus
Reikšmė:
greitas, judrus
Straipsnelis:
Lie. agnus (ãgnus) ‘greitas, judrus’ iki šiol neturėjo patikimos etimologijos. Ir štai V. Otkupščikovas šį lie. žodį kildina iš šaknies ag- ‘išjudinti, varyti, vaikyti’, plg. s. i. ajirá, lo. aginō ‘skubu’ (žr. Ю. В. Откупщиков, К этимологии лит. agnus, Ученые записки ЛГУ, Серия филологических наук 1961, LC, 161–164).
Šaltinis:
Топоров 1963d, 256
Antraštė:
agnùs
Reikšmė:
varantis, genantis
Straipsnelis:
Kai kuriose ide. kalbose šaknis *ag- su priesaga *-no- turi reikšmę ‘vikrus, greitas’: s. air. án (< agno-) ‘greitas’, lie. agnùs ‘varantis, genantis’ ir ajirás (su n/r kaita) ‘vikrus, greitas’. It. agina ir vėlyvosios lo. [22] agināre ‘blaškytis, skubėti’ rodo, kad šaknis ag- su priesaga *-no- arba *-īno- vėlyvojoje lotynų kalboje turėjo reikšmę, artimą ankščiau nurodytų ide. kalbų žodžiams. Visos šios formos pagal kilmę yra veiksmažodiniai būdvardžiai [23].
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 22–23
Antraštė:
agnùs
Reikšmė:
varantis, genantis
Straipsnelis:
Pagal darybinę struktūrą lie. agnùs galima priskirti prie augnùs ‘didelis’ (augti), barnùs, glodnùs, šaunus ir kt. Šitaip lie. agnùs galima laikyti veiksmažodiniu dariniu iš ide. šaknies *ag- ‘ginti’, ‘išjudinti’ (lo. agō, gr. ἄτω, s. i. ájati ir kt.). Kai kurie šaknies *ag- vediniai turi reikšmę ‘greitas, judrus’, be to, kartais šie vediniai turi priesagą *-n-: s. air. án ‘greitas’ < *agnos, s. i. ajirás ‘greitas’, ajanas ‘genantis, judinantis’, vėlyv. lo. agīna, išlikęs it. agina (aina) ‘skubumas’, s. isp. ahina ‘greitai’ ir kt. Tiktai gr. formoje ἀκταíνω ‘greitai judėti’ priesaga prisijungusi ne tiesiogiai prie šaknies *ag-, o prie veiksmažodinio būdvardžio kamieno – ἀκτóς. Galiausiai lietuvių agnùs siejamas su s. air. *agnos (e/o-kam.) pagal analogiją darnùsdar̃nas, glodnùsglõdnas ir kt.
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 227
Antraštė:
agnùs
Reikšmė:
varantis, genantis
Straipsnelis:
žr. akstis
Šaltinis:
Karaliūnas 1974, 201–203
Antraštė:
agnùs
Straipsnelis:
Sl. *(j)aglŭ (plg. r. яглый, s.-kr. jágla ir kt.), r. ягнуть, яглить(ся), lie. agnùs, aglùs, la. agns yra dariniai iš ide. šaknies *ag̑-.
Šaltinis:
Orr 2000a, 313–315

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas