Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Straipsnis apie slavų ‘akėčių’ pavadinimo reliktus.] Ide. epochai rekonstruojamas daiktavardis *ok̑etā ‘akėčios, daiktas smailiais galais’, paliudytas italikų (lo. occa < *otika < *ok̑ita, keltų (s. kimrų ocet, bretonų oguet ‘akėčios’), germanų (s. ang. egede f., s. v. a. egida ‘akėčios’ < *ok̑etā) ir baltų: pr. aketes f. pl. ‘akėčios’, lie. akė́čios, ekė́čios pl., la. ecēšas, ecêkšas, ecēša ‘akėčios’, taip pat plg. atitinkamą lie. veiksmažodį akė́ti, -ju, la. ecêt, ecẽju. Baltų daiktavardis, žinoma, tęsia praformą *ak̑ēti̯a; baltiški jos kontinuantai rodo buvusį nereguliarų *k̑ > k vystymąsi, -ē- pailginimą antrame skiemenyje (turbūt veikiami veiksmažodžio, plg. lie. akė́ti, -ė́ju), taip pat fakultatyvų kitimą a-e > e-e (tokio pat tipo kaip slavų: rytų sl. osetь : le. jesieć. Atrodo neabejotina, kad prasl. osetь yra reguliarus šalutinės formos ide. *ok̑eti kontinuantas šalia baltų *ok̑ēti̯ā (<*ok̑eti̯ā) ir vakarų ide. *ok̑etā. Slavų žodis išsiskiria tematiniu balsiu -i-, o baltų čia turi -i̯ā (galbūt pridėjus -ā prie atitikusio pirminio slavų žodžio ok̑eti-), o vakarų ide. kalbos turi -ā. [62] [Autorius mano, kad „galima rekonstruoti praslavišką leksemą *osetь f. ‘konstrukcija iš pagaliukų, virbų, retai sudėtų išilgai ar kryžiuotai ar supintai’.“ [61]. Autorius taip pat mano slavus turėjus „semantinę kaitą ‘brona’ > ‘konstrukcija iš pagaliukų, virbų’“ [62].]
Šaltinis:
Boryś 1984, 61–62
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Lie. akėčios, ekėčios, la. ecēša, gr. ὀξὶνα, lo. occa, kimrų oged, s. ang. egeþe, s. v. a. egida ir t.t. – visi yra giminiški žodžiai ir galbūt < ide. *ak̑-, kuri matoma žodžių, kurių reikšmė susieta su sąvoka ‘aštrus’, šaknyse: gr. ἄκρος, ὀξύς, lo. acer ir t.t. Kitose kalbose šią sąvoką žymi žodžiai, siejami su sąvoka ‘kablys’, ‘plėšti’, ‘pjauti’, ‘traukti’, ‘kaplys’, ‘kauptukas’ ir t.t.
Šaltinis:
Buck 1949, 505–506
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Gr. ὀξίνα, atrodo, moteriškos giminės […]. Padarytas iš ide. daiktavardžio ‘akėčios’. Šis įrankio pavadinimas turi labai įvairuojančias formas: lo. occa su nelabai aiškia geminata. Keltų kalbose s. galų oset, kimrų ir bretonų oged bei og (iš *oka); germanų kalbose s. v. a. egida; baltų kalbos turi skirtingas formas: lie. akėčios ir ekėčios, pr. aketes. Ide. prototipas turėtų būti *oqetā, graikų kalboje įvyko perdirbimas iš ὀξύς, o priesaga įgyta pagal ἀξῑ́νη ‘kirvis’. Plg. Pokorny IEW, 22.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 806
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Pr. aketes (nom. pl.) E 255 ‘akėčios’: lie. akė́čios, s. v. a. egida, s. kimrų ocet, lo. occa ir kita žr. Walde Pokorny I, 31; apie tai žr. dar Specht KZ, LXII, 210.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 172
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Het. akkala- ‘vaga’, acc. sg. akkālan [brūkšnelis virš balsio žymi, kad čia balsis pakartotas: ka-a = kā], dat. loc. sg. aggali [ir kt. pvz.], plg. gr. ὄγμος ‘vaga’, kuri šiaip jau siejama su ide. *ag̑-; plg. panašius pries. -l- vedinius: gr. ἀγέλη ‘banda, gyvulių būrelis’, lo. agolum ‘piemens lazda’. Tačiau -kk- tarsi liudytų ide. *k, kuris galbūt slypi ὄγμος < ὀκ- (kaip ir δεῖγμα < δεικ-). B. Čopas (Lingistica (Ljubljana) 1964, V, 26) čia priskiria lo. occa (pastarąją lytį E. Benveniste’as atmeta), gr. ὀξίνη, lie. akė́čios, korn. ocet ‘akėčios’ (Pokorny IEW 22). J. Grepinas (Историко филологический журнал, Ереван, 1972, III (58), 221–222) priduria arm. akavos ‘vaga’. Siejimas su ide. *ag̑ros (taip – Kammenhuber J. F.–A., Hethitisches Wörtеrbuch, 1975) yra nepriimtinas, kadangi tada neapsieinama be ide. *ag̑- (plg. Pokorny IEW 6).
Šaltinis:
Puhvel HED I, 23.
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Pr. aketes ‘akėčios’ turi tikslius atitikmenis rytų baltuose: lie. akė́čios, ekė́čios (šalia akė́ti, ekė́ti), la. ecēšas, ecêkšas, ecēša (šalia ecēt). Slavų kalbos neturi atitikmenų baltiškiems žodžiams. O vakarų ide. beveik be išimties turi: s. v. a. egida, v. v. a. eg(e)de, vok. eggen (pragerm. *agjan) ir t.t. [68] Lie. akė́čios : akė́ti e ilgumas aiškinamas veiksmažodžio formos įtaka, antra, elementas -et- siejamas su priesaga -et- (van Wijk, ZfslPh 1929, XLII, 228; F. Specht, Der Ursprung der idg. Deklination, Göttingen, 1944, 345). Pradžios a- rytų baltų formose pakito į e- prieš priešakinės eilės balsius ekė́čios, ecēšas). Pr. aketes a- gali būti aiškinama kaip reliktas (*ok̑et- > aket-).
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 67–68
Antraštė:
akėčios
Straipsnelis:
žr. ekėčios
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 806
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Lie. akė́čios, ekė́čios, pr. aketes, la. ecēšas, kimrų ocet, lo. occa.
Šaltinis:
Rosinas 1998, 283
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
Egge
Straipsnelis:
[19] Ikiindoeuropietiškajam žodžių klodui priklauso ir lie. akė́čios, ekė́čios, pr. aketes, la. ecēšas, esantys greta s. v. a. egida, s. isl. egeþe, s. kimr. ocet – visi iš *oket-; lo. occa – iš *otek-, kur, regis, ir metatezė aiškintina skolinimusi iš svetimos kalbos [20 išn.: plg. v. v. ž. atik, etik, v. Essig, bet go. akeit – iš lo. acētum.] Archeologijos požiūriu vertingi Spechto pastebėjimai (KZ LXII, 1935, 210; 215) dėl bronzos laikų neindoeuropiečių ligūrų (piešiniai uolose) ir lietuvių akėčių panašumo. [20] Pasak jo, esą sunku patikėti, kad toks akėčių pavidalas tiek ligūrų, tiek lietuvių buvo išrastas nepriklausomai arba kad jie tai pasiskolino vienas iš kito ar abu iš trečios tautos. O apie Spechto šio žodžio tariamą etimologiją (iš lie. ãkas ‘Loch im Eise’) čia neverta užsiimti.
Šaltinis:
Pisani 1968, 19t.
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija. *h₂ok̑-e-teh₂- ‘Egge’: s. v. a. egida, s. kimr. ocet, lo. occa (< *otekā), lie. akė́čios.
Šaltinis:
Oettinger 2004, 186
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. eseti- (plg. le. trm. jesieć ‘grain sieve’, ru. oset' ‘grain rack’), bl. eketiā- ‘harrow’ (plg. pr. aketes, la. ecēšas, lie. akė́čios, trm. ekė́čios). Ide. *h₂ek̑-, plg. s. v. a. egida, lo. occa (< *otekā < *oketā), gr. oksina (Hesichijus).
Šaltinis:
Andersen 2003, 62–64
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
harrow
Straipsnelis:
Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. akė́čios, dial. ekė́čios, la. ecê(k)šas, s. pr. aketes ‘harrow’; prasl. *jesetь ‘grain sieve, rack for drying grain, drying shed’. Praide. *h₂ek̑- ‘sharp’, s. v. a. egida, kimrų oged ‘harrow’.
Šaltinis:
Derksen 2002a, 5–6
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
Egge
Straipsnelis:
žr. aštuoni
Šaltinis:
Lipp 2009a, 89–92

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas