Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: alkti, avava, kauroti, kraipytis, mumsiai, rubinti, paklostas, rabudžiai, kabėti, klupdyti, spausti, kreigas.

Rezultatai

Antraštė:: álkti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. álkti : č. lákati).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: álkti
Straipsnelis:: Pr. alkīns 55₁₁ ‘nieko nevalgęs’ (su tokiu kontekstu: kas nemėgsta daug gerti; bet pr. žodžio etimologija rodo, kad ‘nüchtern’ čia suprantamas kaip ‘tuščiu pilvu’) : lie. álkti, la. al̂kt, s. sl. лакати ‘norėti valgyti’, s. v. a. ilgi ‘badas’ ir kt., žr. dar Krogman IF LIII, 47.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 17 3 išn.

Antraštė:: álkti
Straipsnelis:: S. air. ole adj. ‘blogas, piktas’; dažnai sudaiktavardėjęs niekatrosios giminės žodis ‘pyktis, nelaimė’; olcc glosa ‘malus’, nom. pl. uile glosa ‘errantes’, acc. pl. ulcu ‘pikčiurnos’. Galbūt negalima atskirti nuo tos pačios reikšmės elc (žr. atskirai), nepaisant Pokorny IEW, 307, kuris 1178 psl. dar gretina su ilirų kalbos vilko pavadinimu. Abu žodžiai Rozwadowskio, Pedersen H., Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen I, 1909, 126 buvo susieti su s. v. a. ilgi ‘alkanas’, lie. álkti, s. sl. lakati ‘alkti’. Dar priduriama gr. ὀλέκῳ ‘blogai darau’ bei lo. ulciscor ‘baudžiu, keršiju’. Lidén (Armenische Studine, 1906, 99) čia priduria arm. ałkałk ‘vargšas, blogas’, kuris vis dėlto atrodo susijęs su senuoju *alg-. Visi šie sugretinimai yra gana atsitiktiniai.
Šaltinis:: Vendryes LEJA II, o20

Antraštė:: alkti
Straipsnelis:: (Pasak Stango prielaidos, daugelis bl. ir sl. veiksmažodžių dar senovėje galėjo pereiti į atematinių formų su -mi grupę iš kitų tipų formų. Kai kuriais atvejais ši hipotezė pasitvirtina.) S. lie. atematinis veiksmažodis alkti ‘labai nori’ (1653 m. KN katekizmas, Specht, Archivum Philologicum 1935, II, 85; Sabaliauskas Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai, Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 1957, 109) abiejose ryt. baltų kalbose perėjo į negalininkinių kamienų tipą su -st-: lie. álkstu, la. al̂kstu, plg. refl. iz-s-al̂kt ‘darytis alkanam’. S. lie. atematinio veiksmažodžio lyginimo su s. sl. part. ЛАКОМЪ pagrindu atstatomas atematinis veiksmažodis: bendr. sl. *olk- (Мейе, Общеславянский язык, 1951, 167). Praes. alkti buvo antriniu būdu perdirbtas į praet. laiką alko tada, kai pasidarė produktyvi -mi tipo paradigma: ā : *ti (Stang, Das slavische und baltische Verbum, 1942, 168; Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 315). Iš šios šaknies kildinamas ir pr. alkins ‘blaivus, galvotas’ (< *‘alkanas’, Топоров ПЯ A–D, 75 žr. tolesnes paraleles).
Šaltinis:: Иванов 1981, 121

Antraštė:: álkti
Reikšmė:: hungern
Straipsnelis:: [Arm.] ałkałk ‘varganas, skurdus’ […] [susijęs su] […] lie. el̃= [219] geta ‘Bettler’, elgetis ‘elgetystė, Armut’, s. v. a. ilki ‘badas, troškimas, skurdas’, toch. A akal, B akalk ‘troškimas, noras’. Pripažįstant kamiengalio -k/-g kaitą, galima dar pridurti lie. álkti ‘hungern’, s. bažn. sl. alъkati ‘alkti’ ir gal s. air. olc, elc ‘blogas’. [Dar žr. el̃geta]
Šaltinis:: Solta 1960, 218t.

Antraštė:: álkti
Straipsnelis:: Straipsnyje pasitelkus keltų kalbų pavyzdžius įrodinėjama, kad *-CHT- keltų prokalbėje virto *-CT-, pvz., s. air. elc ‘miscievous, bad (?)’ < *elko (ne ×alako-) yra iš *h₁elhk-o-, remiantis akūtu: lie. álkti, la. al̂kt. Dėl laringalo buvimo nėra visai aišku, gali būti, kad keltų ir baltų-slavų žodžiai nėra giminingi, s. air. elc paliudytas retai, todėl kyla neaiškumų dėl jo reikšmės, be to, tarp jų didelis semantinis skirtumas. Rasmussenas mano, kad baltų ir slavų pavyzdžiai atspindi seną perfektą *h₁e-h₁olk- > *ā́lk- (tiesa, kai kurie baltų-slavų tyrėjai (Kortlandtas) nelauktų čia akūto). Manytina, kad tarp priebalsių esantis laringalas keltų prokalbėje išnyko.
Šaltinis:: Zair 2012, 615