Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: alus, bargus, ergla, gulbas.

Rezultatai

Antraštė:
Straipsnelis:: Pr. žodį abbaien ‘abu’ sieja su s. lie. abeja, (ábȩie DP 150, 11; 184, 4), lie. ãbeja, ãbejas ‘vienas ir kitas’, ‘abu’, abejai̇̃ adv. ir kt. (LKŽ I, 4); la. abai, abaju ME I, 5 (taip pat plg. lie. abejì, ãbejos, la. abēji); sl. oboje. Tokios pat darybos būdas, viena vertus, s. i. ubháyam, av. uvayəm, kita vertus – lie. dvejì, sl. dъvoji ir t.t. (plg. Endzelīns, FBR 1936, XVI, 24; Mažiulis, LKK 1959, II, 14).
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 48

Antraštė:: abejóti
Straipsnelis:: Lie. abejóti giminiškas abu, abeji, s. sl. oba, skr. ubhān, go. bai ir t.t.
Šaltinis:: Buck 1949, 1245

Antraštė:: alùs
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: Kalbant apie bendrus germ., bl. ir sl. žodžius, nurodoma leksema, reiškianti ‘alus’: s. isl. neutr. ǫl ‘alus, puota, išgertuvės’, pr. alu neutr. ‘midus’, lie. alùs, la. alus, r. bažn. sl. olъ m. „σίκερα ‘dirbtinis vynas, svaiginantis gėrimas’, r. trm. оловина f. ‘(vynuogių) išspaudas, mielės, nuosėdos’ bei ‘žlaugtų likučiai, alus, (rusiška) gira’, slov. ọ̑l m. ‘alus’. Mano nuomone, su pateiktais žodžiais siejasi iki šiol etimologiškai neaiškus sl. adj., reiškiantis ‘labai kartus, gaižus’: r. ёлкий (: елчать ‘apkarsti’), lde. jełki (: z-jełczeć ‘apkarsti’) [51] < senesnės *ălъ-kъ: *еlъ-kъ; taigi sl. adjek. ‘kartus’ remiasi u̯-kam., slypinčiu germ.-bl.-sl. žodyje alus + -kъ. S. isl. ǫl ir t.t. ‘alus’ kol kas neaiškus žodis. Manykime, kad alus yra šitaip pavadintas dėl savo skonio ir prisiminkime spėjimą, jog germ.-bl.-sl. žodis *alu- ‘alus’ siejasi su ‘gaiži, karti priemaiša, aitrus priedas’ ir giminiškas su lo. alūmen, -inis neutr. ‘kartus molžemis, alūnas’ kaip ir savo šaknimi giminiškas su lo. alūta f. ‘alūnis, išdirbta minkšta atlasinė oda; Alaunleder’; apie tai plg. Walde Hofmann², 29. Negalime įtikinamai pasakyti, kur žodis *alu- ‘kartumas’ pirmiausia įgijo reikšmę ‘kartus gėrimas, t. y. alus’, nes ir germ. bei bl.-sl. jau iš seno darosi sau alaus. Slavai daug prisidėjo platindami šį pageidaujamą gėrimą, nes, pvz., le. piwo yra patekęs į pr. bei lie. kalbą: pr. piwis m. ‘alus’ Voc. 383, lie. trm. pỹvas m. ‘alus’.
Šaltinis:: Otrębski 1966b, 51–52

Antraštė:: alùs
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: Pr. alu ‘medaus gėrimas’ ir jo baltiški atitikmenys iš pradžių buvo laikomi skoliniais iš germanų kalbų (žr. Hirt, Beiträge zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur 1898, XXIII, 336; Būga RR II, 84, 86, 91; RR III, 426; 897; Stender-Petersen, Slavisch Germanische Lehnwortkunde I, 1922, 131, 294 (plg. taip pat Senn, Germanische Lehnwörter, 1925; Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, I, Leipzig, 1934), vėliau tai buvo paneigta (žr. Kiparsky, Die gemeinslav. Lehnwörter aus dem Germanischen, Helsinki, 1934, 78, Machek, Slavia 1929–1930, VIII, 211, Fraenkel, ZfslPh 1934, XI, 37–380) ir su nedidelėmis išimtimis nusistovėjo nuomonė, kad baltiški žodžiai yra autentiški. Tai patvirtina artimiausi atitikmenys: lie. alùs, la. alus, ãlava (ginčytinesnis ryšys su lie. alė́ti. alvė́ti, kai kuriais toponimais, žr. Kuzavinis, Blt 1966, I (2), 180–184; 1967, III (1), 101, plg. dar Alluskaym, 1411–1419, Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin/ Leipzig, 1922, 9, bažn. sl. olъ, r. ол, оловина, олуй, bulg. оловина, slov. ôl, ôlovina (t. p. plg. r. ёлкий, елчать, le. jełki, trm. iłki ir t.t., kurie leidžia spėti *ălъ-kъ : *еlъ-kъ, žr. Otrębski, Sprache 1966, XII, 51–52). Kitos paralelės yra mažiau reikšmingos.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 79–81

Antraštė:: alùs
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: [Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-iran., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset. tautosakoje fiksuojamas ir (vietoj įprasto bœgœny ‘alus’) œluton ‘t. p.’ (atmetę oset. kalbai įprastą formantą -on, turime œlut; plg. skitų asmenvardį Ἀλουθαγος, kurio šaknis ta pati, tik išplėsta formantu -ag). Skitų *αλουθ-, oset. œlut šliejasi prie europietiško šio gėrimo pavadinimo *alut, *alud: anglų-saksų ealođ, ang. ale, pr. alu, lie. alùs ‘alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių’, s. sl. olъ, s. r. олуй, suom. (skolinys) olut.
Šaltinis:: Абаев 1965, 11

Antraštė:: alùs
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: alu E 392 ‘midus’, naminis alus: lie. alùs, la. alus, s. sl. oлъ, s. ang. ealo, s. isl. ǫl ir kt. Walde Pokorny, 91; dėl šio žodžio yra rašęs Machekas, Slavia VIII, 209.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 174

Antraštė:: alus
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: Šalia Stango nagrinėtų žodžių [bendrų baltams-slavams-germanams ir pasiskolintų finų] reikėtų pridėti: alùs – suom. olut.
Šaltinis:: Schmid 1975b, 327

Antraštė:: alùs
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] ‘Alaus’ pavadinimas yra baltų-slavų-germanų areale: lie. alùs, la. alus, pr. alu, r. (bažn.) oлъ ‘σίκερα’, s. isl. ǫl (dat. ǫlvi), s. ang. ealu(đ). Prūsų kalboje ‘alus’ vadinamas slavišku skoliniu piwis, pewo, o senas pavadinimas alu turi antrinę reikšmę ‘midus’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 228

Antraštė:: alus
Reikšmė:: alkoholinis gėrimas, daromas iš miežių salyklo ir apynių
Straipsnelis:: Lie. alus, la. alus, (pr. alu ‘midus’ skoliniai iš germ. kalbų (s. isl. ǫl, da. øl, s. ang. ealu ir t. t.) ir giminiški gr. άλύδοιμος ‘kartus’, lo. alūmen ‘alūnas’. Kitose kalbose žodžiai, žymintys šią sąvoką, siejami su ‘gerti’ (s. sl. pivo ir kt.; sl. pradinė reikšmė ‘gėrimas’: s. sl. piti ‘gerti’; air. lionn ir air. lind ‘gėrimas’), su ‘tiršta sriuba’, ‘košė’ ir t.t.
Šaltinis:: Buck 1949, 391

Antraštė:: abejì
Straipsnelis:: žr. keletas
Šaltinis:: Rosinas 1988, 205

Antraštė:: alus
Straipsnelis:: žr. pekus
Šaltinis:: Kuzavinis 1967b, 100–102

Antraštė:: alùs
Straipsnelis:: [Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Skoliniai: pr. Alu ‘der Met’ (E 392) ← germ. *alu (s. isl. ǫl, s. ang. ealu ‘bière’), taip pat plg. lie. alùs, la. alus.
Šaltinis:: Petit 2000, 38

Antraštė:: alùs
Straipsnelis:: [Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su l < skitų l = s. persų, av., oset., sl., bl. d, s. i. d, dh < ide. *d, dh) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *olъ (u-kamieno) ‘Bier’ sutrumpintas iš skitų *ālū-θana- ‘Getreidewein’, panašiai kaip ir lie. alùs, la. alus, pr. alu, s. isl. o̧l ir kt. (visą formą yra išlaikę oset. æluton, iš kur gruzinų (a)ludi.
Šaltinis:: Лома 2000, 348

Antraštė:: alùs
Straipsnelis:: [Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas. Yra skolinių iš dar nediferencijuotos šiaurės ide. prokalbės:] Suomių kalja ‘Schwachbier’ < ankstyvųjų prafinų *kale (+ -ja) ar *kaleta ar *kaleja yra iš ide. *h₂al-u- (plg. pr. alu ‘Met’, lie. alùs, sl. olŭ ‘Bier’), *h₂al-u-t- (plg. germ. *aluþ- > s. isl. ǫl ‘Bier’), *h₂al-ew-yo- (plg. sl. *alauja- > s. ru. oluj ‘Bier’). Suom. olut yra vėlyvesnis skolinys iš germanų arba baltų.
Šaltinis:: Koivulehto 2004, 289

Antraštė:: alùs
Straipsnelis:: Suom. olut ~ lie. alùs.
Šaltinis:: Liukkonen 1994, 91