Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alvas, grabstos, deklaravoti, biednas, gulbinas, donis, aiti, ik-, ergti, badilis, guoga, dumbra, godulys, girdas, brizgilis, brantas, kebelda, apmaitinti, abejodas, imti, basė, bulis, kailis, gurti, arelys, damblis, beigti, kabeklis, įkyrus, kataras, alava, gerdauti, gadus, basia-basia, drikus, gusti, drangas, kelas, bluznierius, kasiklis, garkugis, brauna, beigi, dvejetas, kapoklis, blakas, durnas, dublys, autas, bravoras, kirmuo, gilna, atkarus, glėbys, katilas, apynamė, bimbilas, graudulys, badyti, kaplis, batvinis, danginis, dilbti, gurtas, alsinti, aitas, gurelis, blukti, kaka, bitė, drudintis, kilstuoti, būda, atbusti, dvesena, aprietasis, katelis, burzdus, benkis, klastas, dumpliuoti, dundulys, garkuliai, dribti, atidus, agnus, garsinti, flioras, brizgalas, bumbulis, greblas, drudinti, kermuo, kimynas, jausmas, bezecnas, avekur, gruntas, ercekis, daubti, karpis, buostis, brizgilas, bobukas, branktas, bimbti, biesti, joras, dvakas, graudis, karauti, drukavoti, kilbasa, apskritis, buksa, gurklis, bloznas, kauprotas, bultis, deina, bulbiena, kimulis, dujos, glodus, baubas, kirvis, bridus, kinis, genesys, bosas, engti, kibis, gerdenti, apsirti, kadagius, ardas, burbalioti, ankstinti, kanduolas, apara, elkas, atgoti, garba.

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

tin; alavas

Straipsnelis:

Lie. álvas ‘tin’ = ‘alavas’, pr. alwis ‘lead’ = ‘švinas’, r. olovo (< *olvo) yra bl.–sl. inovacija (kt. ide. kalbų atžvilgiu). Lie. ãlavas yra vėlesnis skolinys iš ryt. sl.

Šaltinis:

Robinson 1983, 248

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

Blei, alavas, Sn

Straipsnelis:

E. Frenkelis (Fraenkel LEW) susieja lie. ãlavas ‘Zinn’ bei s. lie. álvas, la. al̂va(s) ‘t. p.’, pr. alwis ‘Blei’ kaip du tuos pačius bl. žodžius. Toliau E. Frenkelis klaidindamas teigia, esą Skardžius (Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, Kaunas, 1931, 27) pastaruosius bl. žodžius laikantis skoliniais iš br. olovo. Minėtoje savo darbo vietoje tik lie. ãlavas laikau skoliniu iš br. olovo; álvas mano nuomone yra bl. žodis. Plg. apie tai Būga LKŽ 50t., Vasmer REW II, 264.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 436

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

alavas, Sn

Straipsnelis:

Plačiau žr. geležìs r. олово ir ловь – lie. álvas, la. al̂vs, pr. alwis ‘alavas, олово’.

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

alavas, Sn

Straipsnelis:

Lie. alvas, la. alvs, alva, r. olovo= s. sl. olovo ir t.t. ‘švinas’, pr. alwis ‘švinas’. Šakniniai ryšiai gana neaiškūs (s. v. a. elo ‘geltonas’?) Žr. švinas

Šaltinis:

Buck 1949, 614–615

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

alavas, Sn

Straipsnelis:

pr. alwis E 527 ‘švinas’: lie. álvas, la. al̂vs arba al̂va, r. trm. ловь, č. olovo ‘alavas’ ir kt. Walde Pokorny I, 94 ir 159 bei II 442; žr. taip pat elwas.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 174

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

alavas, Sn

Straipsnelis:

Lie. álvas, la. al̂vs, pr. alwis ‘švinas’; s. sl. olovo, r. olovo. Kaip tam tikro metalo pavadinimas šis žodis vartojamas tik baltų ir lavų kalbose. Veikiausiai giminiškas su lo. albus ‘baltas’, gr. ἀλφóς, s. v. a. ëlo ‘geltonas’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 31

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

олово

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

alavas

Straipsnelis:

La. al̂va / al̂vs (formos iš viduriečių ir latgaliečių patarmių) ‘alavas’, lie. álvas, pr. alwis ‘švinas’ E 527 (< *-as; Būga RR II 507; Mažiulis PrEŽ I 73) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Kai kurių mokslininkų nuomonei, kad šie žodžiai esą pasiskolinti, prieštarauja laužtinė priegaidė latvių kalboje (ME I 69). Slavizmu K. Būga laikė tik lie. ãlavas. Slavų kalbų atitikmenys (s.-kr. ȍlovo, slovn. ólovo, ukr. олово etc.; slovn. olôv, le. ołów etc.) yra tiek bevardės, tiek vyriškosios giminės, be to, esama darybinės paralelės – r. dial. ловь f. (iš prasl. *olvь < *alvi- ar*olovь), kurią Toporovas (I 81) gretina su pr. alwis, bet pastarajam suponuoti i kamieną ir moteriškąją giminę nėra svaresnių argumentų (plg. Mažiulis PrEŽ I 73). Derinant prūsų ir slavų kalbų faktus, šiam baltų žodžiui rekonstruotina pirmykštė vyriškoji giminė, o la. ā-kamienė forma laikytina naujadaru.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 22

Antraštė:

álvas

Straipsnelis:

[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su l < skitų l = s. persų, av., oset., sl., bl. d, s. i. d, dh < ide. *d, dh) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *olovo ‘Blei’ < skitų *alava- ‘ungetrübt’ turbūt iš *adava-ča. Taip pat iš skitų ir baltų alavo pavadinimas, plg. lie. álvas, la. al̑va / alvs, pr. alwis.

Šaltinis:

Лома 2000, 348

Antraštė:

álvas

Straipsnelis:

žr. alavas

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 275

Antraštė:

álvas

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. el-au-a- / al-au-a- ‘lead’ (plg. s. bulg. elav(o), kitur *o-: ru. olovo), bl. āl-u-a- (plg. pr. elwis ‘tin’, alwis ‘lead’, la. al̂vs ‘tin’, lie. álvas ‘id.’).

Šaltinis:

Andersen 2003, 62–64

Antraštė:

álvas

Reikšmė:

tin

Straipsnelis:

Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. álvas, la. al̂va(s) ‘tin’, pr. alwis ‘lead’; prasl. *olovo ‘lead’. Prasl. ir prabl. formas su *e- Anderseno grindžiamos archainėmis ir tarminėmis bulgarų kalbos formomis ir pr. elwas ‘Zinnerz’.

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–6