Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apidamė, jūrinti, kelinės, pilkšis, rietėti, mirgėti, jerubė, šalvis, dėklas, ravėti, šalis, atuodogiai, garlė, aržus, sembertas, ūmas, zeidokas, kamzelka, baltasis, suptonas, mandaras, dirvonas, apvaryti, audinis, smidrus, tolydus, brazdas, kedilis, leberis, godoti, gaidra, kaktas, bernas, auryti, kramas, vyras, arpas.

Antraštė:

apidamė

Straipsnelis:

J. Lasickio [Lascikis J. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (Lituanistinė biblioteka) Vilnius, 1969, 20, 41, 70–71] minima senovės lietuvių sodybos dievybė Apidoma paprastai siejama su apeliatyvu apìdėmė, apýdėmė ‘sodžiaus bendras sklypas tarp dviejų sodybų; panamė, išvara’, apìdėmės ‘krūmais apaugusios ganyklos aikštė, kur stovi banda; kapai, kapinės’ (LKŽ I², 202) ir manoma, kad Lasickis parašė o vietoje e(ė) (gale) […] [Jaskiewicz W.C. A Study in Lithuanian Mythology, StB IX 72–74, 94]. Tai lyg ir paremia Wolfenbüttelio postilės czertas ira Apideme [Gaigalat W., Die Wolfenbütteler litauische Postillenhandshrift aus dem Jahre 1573 – Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft, Heidelberg, t. 5, p 150]. Vardas kildinamas iš priešdėlio api- (apī-) ir ide. *domo-s / *demo-s ‘namas’ [Jaskiewicz 1952, 73], suponuojant išlikusį senovinį priebalsį d, vėliau lietuvių pakeistą priebalsiu n, plg. apýnamė ‘vieta prie namų’. […] Lasickio užrašytoje formoje Apidoma gali slypėti ne Apidėmė, bet Apidamė […] plg., pvz., Sirvydo žodyno apidamė ‘sodyba’ (LKŽ I² 201), deminutyvas dial. apidamáitė (Tvereč.) [Otrębski J. Wschodnolitewskie narzecze twereckie, cz I: Gramatika, Kraków. 1934, 163] […] [96]. Tarimą su a reikėtų laikyti senesniu. Variantas su ė gali būti antrinis, atsiradęs dėl žodžio dėmė ‘sutepta, suteršta vieta; prk. nuodėmė, yda’ įtakos. Įsigalėjus krikščionybei, pagonišką dievybę imta niekinti, laikyti nešvaria, nuodėminga, sieti ją su velniu, plg. minėtą Wolfenbüttelio postilės frazę […], ilgainiui turėjo būti pakeisti ir su dievybės vardu susiję apeliatyvai. Tokį aiškinimą lyg ir paremia K. Jablonskio išrašai, kuriuose rūpimo žodžio (daugiausia vartoto pievai bei laukui pavadinti) variantas apidamė yra chronologiškai ankstesnis (opidoma 1561 m., gen. sg. опедоми 1552 m.) negu apidėmė. 1957 m. dokumente yra abu variantai tam pačiam objektui pavadinti.

Šaltinis:

Zinkevičius 1981, 96–97

Antraštė:

apidamė

Straipsnelis:

žr. namas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 224–225