Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Baltų kalbų iranizmu Trubačiovas [Э (1965) 1967 17 t.] laiko nãmas, pl. namai̇̃ ‘Haus, Wohnung’, la. nams ‘iš tiesių karčių pastatyta kūgio formos vasarinė dalis, virtuvė, priepirtis, troba, namas’ (reikšmės plg. Fraenkel 482), kuriuos kildina iš iran. *nam- (~ av. nmāna- greta dəmā̆na- ‘būstas, namų židinys, namai’). […] Tačiau cituoti bl. dariniai aiškintini tiesiogiai kilę iš gerai paliudytos bazės *domo atitink. *dəmo- (tai *dō̆m-, *dm̥-, *dm- tematizavimas) su d- > -n kaita nustatytoje pozicijoje (plg. Fraenkel 483 ir Pokorny 198 t.), tad nuomonė, jog čia iranizmas ir jog lie. vokalizmas yra antrinis, atrodo paviršutiniška. Iran. praforma veikiausiai yra *dmāna-, o tai Trubačiovo pasiūlyto aiškinimo tikėtinumą dar labiau sumažina.
Šaltinis:
Cvetko-Orešnik 1983, 216
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. turi paveldėtą ide. *dom-o-, bet su pakeistu žodžio pradžios priebalsiu: nãmas, paprastai pl. namai̇̃ (n–m [224] dėl asimiliacijos iš d–m). Tai o-kamienis žodis kaip ir gr. δόμος, s. i. dámā-. Senas loc. sg. namiẽ (dabar prieveiksmis; plg. lo. domī) taip pat yra archajiškame dūrinyje namié-ga-s ‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš *gᵘ̯ā- ≥ lie. gó-ti ‘eiti’, plg. s. i. agre-gá- ‘einantis priekyje’). Paralelinį -u- kamieną (lo. domus ir s. sl. domъ, -u) rodo dūrinys namù-darbis ‘namų darbininkas’, taip pat įdomus žodis namūn-ai̇̃tis ‘šeimininko sūnus’, kuris suponuoja pamatinį *namūnas ‘šeimininkas’, plg. namūnai pl. ‘namiškiai’. Šį darinį galime lengvai interpretuoti kaip -no- vedinį iš loc. sg. formos *namuo ≥ *namū (plg. lie. trm. turguõ ‘turguje’ iš tur̃gus) ir sutapatinti su vedų vediniu dámū-nas ‘namiškis, priklausantis giminei’ iš loc. *damū, plg. lo. domū greta domī. Lietuvių k. taip pat randame šaknies *dem- / *dom- nykstamąjį ir pailgintą laipsnius: *dm̥- ≥ baltų *dim- arba *dum-, plg. 1) s. lie. ir trm. dimstis ‘kiemas’, asmenvardį Dim-gailas (greta Nam-gailas) ‘gailintis namų?’; 2) žem. nùmas iš *dumas¹⁸ [¹⁸ plg. *dm̥-: gr. δά-πεδον ‘gruntas, žemė, grindys’, s. isl. topt, tumpt ‘laisvas plotas, kiemas’ iš *tum-fetiz ≤ dm̥-ped-]. Pailgintas laipsnis *dēm-: lie. trm. apý-dėm-ė ‘sklypelis, sklypas aplink trobą’ (Juška), pavyzdžiui, ‘vieta aplink namą’, plg. s. lie. apidamė : *damas ir naują bendrinės kalbos apý-namė : nãmas. Latviai ‘namo’ pavadinimą (la. māja) pasiskolino iš estų mãja, o senasis nams la. kalboje reiškia ‘laikinas statinys, lauko virtuvė’ ir pan.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 224–225
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Lie. nãmas, namai̇̃, la. nams greičiausiai priklauso prie žodžiui dimstis giminiškų žodžių grupės. Pagal Endzelin BSL XXXIII 163 bei Fraenkel LP IV 100 ir LEW 482–483 priebalsis n- atsirado dėl tokio tipo žodžių junginių įtakos: darýti nãmą, la. darît namu. Disimiliacija d…d > d…n /względnie/ n…d.
Šaltinis:
SłPr IV, 98–100
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Nauji autoriaus siūlomi baltų kalbų skoliniai iš iranėnų:] lie. nãmas, namai̇̃, la. nams ‘palapinė, namas, virtuvė lauke’ siejasi su ir. *nam- (plg. av. nmāna- šalia dəmā̆na- ‘namas, būstas’ [Bartholomae 1090]). Lie. žodis atspindi asimiliacinį ide. namo pavadinimo variantą, kuris žinomas vien ir. kalbose ir pastarosiose jis < ide. *domo-. Žem. numai̇̃ ‘namas’ (retsykiais laikoma atitinkamu (*ə : *o) [Fraenekl I 482] senosios balsių kaitos laipsniu) ypatingai suartėja su iranėnų *nəm-.
Šaltinis:
Трубачев 1965 (1967), 17
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Esu iškėlęs (Lingua Posnaniensis 1977, XX, 11, išnaša 4) ide. šakninio daiktavardžio *dom- ‘nuclear family’ paradigmą, kuri per nulinio laipsnio pavyzdžius *dm- > *nm- vedė į pradinį n-. Ankstyvajai baltų fonetikai verta padaryti tolesnį pastebėjimą: po paprastos asimiliacijos pereina į nazalinę m artikuliaciją. Baltų šis [virtimas] *d- > n- įvyko padedamas artikuliacinio artimumo, kuris leido *ˀn > d-, matomą lytyse devyni ir debesis, – apie ką rašiau Chicago Linguistic Society Book of Squibs, 1977, 46–48. Aš manau, kad grandinėje *déms (Gen. sg.) → *dmós > *nmes etc. galėjo būti tarpinė stadija *ˀnmés.
Šaltinis:
Hamp 1980, 44
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Lie. nãmas, la. nams vieni tyrinėtojai sieja su s. sl. domъ, r. дом, skr.dámaḥ, gr. δóμος, lo. domus, arm. tun, baltų kalbų konsonantizmo skirtumą aiškindami disimiliacija. Kiti – lie. nãmas, la. nams linkę sieti su gr. νομóς ‘ganykla, gyvenamoji vieta, buveinė’, gr. νέμω ‘apgyvenu, apdirbu, valdau’, gr. νομεύς ‘piemuo’. Sabaliausko nuomone, labiau įmanomas lie. nãmas siejimas su ide. namo pavadinimu, nes žodžio pradžios d- ir n- kaitaliojimasis gana įprastas reiškinys.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1970b, 47
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Bezlajaus (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, II: K–O, Ljubljana, 1982) nuomone, slov. odnȅs ‘stogo nuosvyra’ (< o-dъmn-esъ) turi atitikmenų tik bl. kalbose, plg. la. nams, lie. nãmas. Mums atrodo, kad slov. odnȅs greičiausiai remiasi veiksmažodžiu odnesti ‘išnešti, nunešti į šalį’.
Šaltinis:
Куркина 1983 (1985)a, 187
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Asimiliacija:] Lie. nãmas ‘Haus’, la. nams < ide. *domo- ‘Bau’ (plg. gr. δόμος ‘Haus’; arba *nama- dėl metatezės iš *mana-, plg. s. av. dəmāna, n. av. nmāna < *dm‑ono-?).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 408
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Kartais obstruentiniai sprogstamieji kaitaliojasi su neobstruentiniais priebalsiais, t.y. nosiniais arba sklandžiaisiais: keletas sporadinių ide. ‘skardžiųjų’ ir šių garsų kaitų pvz., *d ~ *n: sl. *domъ, lie. nãmas.
Šaltinis:
Kümmel 2012, 304
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
žr. namūnaitis
Šaltinis:
Olsen 2010b, 186

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas