Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: armai, galas, galu.

Rezultatai

Antraštė:: armaĩ
Reikšmė:: vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis
Straipsnelis:: ormen-. Praslaviškas kamienas, turintis patikimų ide. atitikmenų: s. i. īrmáḥ, av. ar’mō, oset. arm, arm. armuku, lo. armus, go. arms, pr. irmo, lie. armaĩ. Galbūt šis kamienas veiksmažodinės kilmės, plg. prasl. oriti, razoriti, razorъ, lie. ìrti (A. Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, 1950, II, 214). Kamienas atsispindi slavų kalbose su pradiniu ra- ir akūtine intonacija: ramen-, iš čia nom. sg., acc. ramę. Vakarinių slavų kalbos nuosekliai pratęsia prasl. formą ramę: le. ramię – ramienia, ramieniowy, luž. ž. ramje – ramjenja, luž. a. ramjo – č. rámě, rameno, ramenní, slovk. ramä, rameno ir kt. [189]. Turbūt praslavai iš ide. šaknies or- gavo du kamienus: priebalsinį -men ir -ŏ.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 188–189

Antraštė:: armaĩ
Reikšmė:: ienos
Straipsnelis:: Oset. arm/ar(m) 1. ‘ranka’, 2. ‘iena’. Kaip ir dauguma anatomijos terminų (žr. aǧod, cong, fad, zœng, zonyg, bazyg, wœxsk, on, kom ir kt.), taip ir šis priklauso senajam iraniečių fondui: persų arm (literatūroje neužfiksuotas), zaza ārmä ‘petys’ [...], Pamiro bachanų yurm ‘ranka’, Pamiro iškašimų yārmë [...], talų ārn ‘petys, priepetis’, sogdų *arm (’rm) dūrinyje ’pš’rm- ‘esantis surištomis už nugaros rankomis’ [...], sakų er- ‘ranka’ [...], ab. arəma- ‘ranka’, s. i. īrmā- ‘ranka’, arm. armukn ‘alkūnė’, s. sl. рамо ‘petys’, pr. irmo, go. arms, vok. Arm ‘ranka’, lo. armus ‘mentė’. Reikšme ‘ienos’ – lie. armaĩ. Oset. kalbos istorijai svarbu, kad sąvokos ‘ranka’, ‘koja’, ‘burna’, greta iran. pavadinimų (arm, fad, kom), turi paralelius kaukazietiškus (k’ūx, k’ax, ʒyx), kurie beveik išstūmė pirmuosius. Tačiau senuosiuose dūriniuose ir junginiuose vartojami tik pirmieji (iranietiški).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 68