Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: augti.

Antraštė:

augti

Straipsnelis:

Dauguma ide. k. žodžių, reiškiančių ‘augti’, pradžioje buvo vartojami tik kalbant apie augalų gyvenimą. Šios reikšmės žodžiai, išskyrus veldinių grupę, dažniausiai siejami su sąvokomis ‘kelti’, ‘stiprus’, ‘klestėti’, ‘bujoti’ ir t. t. Lie. augti, la. augt, skr. ukṣ-, av. uxš-, gr. αὐξάνω, lo. augēre ‘didėti; augti’, go. wahsjan, s. ang. weaxan, toch. A oks- ‘augti’, okṣu, B aukṣu ‘senas’ ir t. t., visi iš ide. *aweg- (*aug-, *ug-, ir su -s- pailgintais variantais *aweks- ir t. t.).

Šaltinis:

Buck 1949, 876

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

[Šituos ural. kalbų žodžius siūlau laikyti esant skolinius iš ide. Kadangi tokios leksemos fiksuojamos daugelyje ural. kalbų, tai skolintasi buvę anksti:] 7. Suom.-mordv. *kaswa-, atspindi suom. kasva- ‘augti, didėti, pakilti’ (bendrai ryt. suom.), mordv. kaso- ‘t. p.’ : iš ide. *h₂awks-e/o-, slypinčios gr. αὔξω ‘didėju, augu’, (Med.) αὔξομαι ‘augu’, toch. B auks-, A oks- ‘augti’ (senasis Part.), lie. aukštas ‘hoch’. Čia turime reikalo su ide. *h₂awg-, kuri išplėsta s- ir atspindima lie. áugti, áugu ‘wachsen’ ir t. t. Suomių-mordvių kalbai neįprastas trijų priebalsių junginys -wks- supaprastėja į -sw- (junginys **-ws- būtų negalimas) ir -ks- > -s-, ir šiandien suom. k-os -ks- > -s- (jeigu tai sukelia morfologinės priežastys).

Šaltinis:

Koivulehto 1990, 6

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

[Chantraine savo žodyne, skirtingai negu Friskas, remiasi trijų laringalų teorija ir todėl gali, pavyzdžiui,] gr. αὔξω ir ἀέξω aiškinti kaip dviejų temų priešstatą: I *ə₂eu-g(-s) ir II *ə₂w-eg(-s); iš to yra naudos, nes galima suponuoti esant dviejų rūšių giminaičius graikų lyčiai (lo. augēre, go. aukan, lie. áugti iš vienos pusės ir s. i. vaḳs-, go. wahsjan iš kitos), o, Frisko manymu, belaringalė dviskiemenė gr. šaknis *au̯eg- „kitose kalbose, išskyrus graikų, neįrodoma“.

Šaltinis:

Strunk 1971, 279–280

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Pr. āūgus 55₁₄ ‘šykštus’ (išgalvojus, kad pagrindinė reikšmė ‘dauginantis, didinantis’) mėginama kildinti iš jam atliepiančių lie. áugti ir la. aûgt. Bet šis prūsų veiksmažodis yra intranzityvinis, plg. vedinį pr. auginnons, todėl šiuo lietuvių, latvių veiksmažodžiu pamatuotas būdvardis turėtų reikšti ne ką kitą, o ‘augantis (auguošs)’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 181

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Patikimas dalykas, kad pragerm. auk-a- ‘didinti, gausinti’ (germ. auk-a-, intr. ‘didėti, gausėti, augti, wachsen’, tr. ‘(pa)didinti, (pa)gausinti’ : go. aukan ‘didėti, gausėti’, s. šiaur. vakarų auka ‘(pa)didinti, sustiprinti, apsunkinti’, s. ang. ēacen ‘platus, erdvus’ ir ‘nėščiai’, s. fryz. āka ‘didinti, gausinti’, ags. ōkan ‘nėščia’, s.v.a. auhhan ‘pridurti, pridėti’) remiasi bendra ide. veiksmažodžio šaknimi aug̑- (**ə₂eug̑- intr. ‘augti’, tr. ‘didinti, gausinti’. Pastaroji šaknis gr., s. i. ir toch. kalbose yra išplėsta formantu s- (augs-), plg. lo. augeō, lie. áugti ‘kam gyvam iš mažesnio darytis didesniam’, gr. αὔξω ‘didinu, gausinu, skatinu, ugdau’, s. i. úkṣati ‘auga’; be s: ugrá- ‘galingas’, toch. B: auk- (A ok-) ‘didėti, priaugti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 84–85

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Gr. αὔξω, αὐξάνωἀέξω. Grupę sudaro du besikaitaliojantys šakniniai kamienai. Reikšmė ‘augti, gausinti’, pasyvas ‘gausėti, tapti galingesniam’ ir t. t. αὔξω ir ἀ(ϝ)έξω rodo besikaitaliojantį kamieną: I kamienas *ə₂eu-g- > αὐγ-; II kamienas *ə₂w-eg- > ἀ(ϝ)εγ- (ta pati kaita kaip ἀλκή / ἀλέξω ir vienas, ir kitas paveikti galbūt deziteratyvinio s, kuris šia reikšme nurodytame kamiene nestebina. Be graikų, turime lo. augeō ir su morfema s auxilium, germ. go. aukan ir t. t., lie. áugti, o su s, áukštas. Vardažodinis kamienas su s yra paliudytas lo. augur, augustus, skr. ójas-, kurio vokalizmas nebūtinai au. Gr. ἀ(ϝ)έξω atliepia go. wahsjan, skr. vakṣáyati ir t. t. Skr. dalyvių úkṣant-, ukṣamaṇa- vokalizmas yra nulinis. Ši šaknis lotynų ir indoiranėnų kalbose įgavo religinę ir juridinę reikšmę, plg. lo. augur, augustus, auctor ir t. t., skr. ójas-. Dėl pastarojo žodžio reikšmės žr. Gonda, Ancient Indian ojas, 1952, 77 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 141

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

žr. uoga

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1975, 830–831

Antraštė:

áugti

Reikšmė:

wachsen

Straipsnelis:

[Bendras ide. žodis – arm.] ačem, aor. ačec̣i ‘augu’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik, Leipzig, I, 1897, vocat.; Walde Pokorny I, 22, išn. 1, 173; Walde Hofmann, Lateinisches etymologisches Wörterbuch, I, 1938, 82; Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch I, 1926, 172. Šį žodį norima dėti prie šaknų *аu̯еg-, *aug-, *ug- ‘didinti, augti, kilti’, kurios yra visose ide. kalbose (išskyrus sl.): s. i. ugrá- ‘galingas’, av. ugra- ‘stiprus’, lo. augeo, -ere ‘didinu’, augos ‘didinimas’ kaip augustus ‘pašventintas, šventas, pakilus’, pamatinis žodis aukan, auknan ‘gausėti, didėti’, s. v. a. ouhhon ‘didinti, gausinti’, lie. áugu, áugti ‘wachsen’ áukštas ‘hoch’ ir kt. Šiai šakniai būdinga s-plėtiniai (senovėj veikiausiai dezideratyvinio pobūdžio, plg. Ernout-Meillet, Dictionnaire étymologique de la langue latine, ³1951, 103), ne tik lie. žodyje áukštas, bet ir gr. ἀ(ϝ)έξω, αὔξω, αὐξάνω, go. wahsjan, s. i. ukṣati ‘stiprina’, av. uxšyaiti ‘t. p.’, toch. A oksiš ‘auga’, A okšu, B aukšu ‘senas’, Pokorny IEW, 85. Labai sunku arm. formą garsiniu požiūriu susieti su anksčiau minėtomis šaknimis. […] [77] Veikiausiai keblu iš grynai vardažodinių, nominalinių darinių (germ., bl., sl.) ir aiškintinos arm. veiksmažodinės formos ačem vesti vieną veiksmažodinę šaknį. Taigi čia mes negausime jokių tikrų rezultatų.

Šaltinis:

Solta 1960, 76t.

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Jotvingių augd ‘augti’, plg. lie. áugti, la. aûgt, pr. auginnons ‘auginęs’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 70

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

[Recenzuojama W. Smoczyńskio knyga, Laringalų teorija ir lietuvių kalba, Vilnius, 2006. Kai kurių žodžių ilgasis akūtinis balsis gali būti aiškinamas Winterio dėsniu, pvz.:] lie. áugti < *h₂eug-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008a, 121

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **H₂eug- > *aug- ‘augti’: s. i. ojmán-, ójas-, ugrá- etc. […]; Av. aojah-, aogah-, aogarə, ugra-; het. ukturi- ~ wakturi, gal ir ugana- (Tischler 2001: 185); gr. ἀέξομαι, ἀ(ϝ)έξω, αὔξω; lo. augeō, -ēre etc. […]; go. aukan, auknan, s. isl. auka, s. saksų ōkan; lie. áugu : áugti, augmuõ, áugumas la. aûgums, lie. ū̃gis [originale ũgis], la. aũgt, aûglis, s. la. aukt greta aûkst = áukštas, pr. auginnons, aūgus, aucktimmiem; toch A ok-, B auk- (Pokorny 1959: 85; Adams 1999: 130; LIV 274–275). […] S. sl. ovoštь, ovot(ij)e ‘Frucht’ < *ovoktь, coll. *ovoktьje < *ovektь˚ < *aweg-ti- (Machek 1968: 424; kritika: Valčáková-Erhart, ESJS 10: 612 […]).

Šaltinis:

Blažek 2009, 41–42

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

žr. augti

Šaltinis:

Blažek 2009, 41–42

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

[Svarstomi ankstyvieji ide.-uraliečių kalbų kontaktai, prasidėję prauraliečių epochoje.] Suomių mordvių *kaswa-, esantis suom. kasva ʻрасти, возрастатьʼ, mordvių kaso- ʻt. p.ʼ, iš ide. *h₂awks-e/o-, esančio gr. αὔξω ʻумножаюч растуʼ, mediumas αὔξομαι ʻрастуʼ, toch. B auks-, toch. A. oks- ʻрастиʼ, lie. áukštas (senas dalyvis). s yra išplėsta ide. *h₂awg-, esantis lie. áugti, áugu. Finų mordvių neleistinas trinaris junginys -wks- buvo metatizuotas į -sw-, o -ks- supaprastėjo iki -s-.

Šaltinis:

Койвулехто 1988-1996 (1997), 160

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

Galima rekonstruoti ide. prokalbei kolokacinį junginį [LET GROW/INCREASE – COMMUNITY], gerai paliudytą su šaknies *h₂u̯eg(s)-/*h₂ug(s)- ‘to increase’ refleksais įvairiose ide. kalbose. Pateikiama pavyzdžių iš lo. augeō, gr. αὐξάνω, ἀέξω, go. wahsjan; plg. lie. áugu, áugti – iš-augo ir suklesėjo mūsų miestas ‘our town grew up and bloomed’, Srv. E dėl to greit áuga namas (greitai statomas) ‘for this reason the house grows up quickly (i.e., is being built)’ (LKŽ).

Šaltinis:

García Ramón 2010, 71–73

Antraštė:

áugti

Straipsnelis:

[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai]. Pasak Holsto (HS 116, 2003, 168tt.), kai kurie žodžiai su laužtine priegaide latvių kalboje vs. nemobilia paradigma lietuvių kalboje rodytų, kad akūtinė priegaidė kyla iš glotalinio priebalsio, pvz., la. aûgt, aûgu : lie. áugti, áugu. Tačiau šių kalbų veiksmažodžių kirčiavimas buvo stipriai reguliarizuotas ir lietuvių veiksmažodis buvo mobilus (plg. prez. dalyvis augą̃s).

Šaltinis:

Kümmel 2007, 308

Antraštė:

áugti

Reikšmė:

grow

Straipsnelis:

[Aptariama Calando sistema. Dauguma Calando sistemos būdvardžių yra susiję su pirminiais veiksmažodžiais. Tai itin aišku tokiais atvejais, kai veiksmažodis nėra paliudytas kai kuriose kalbose, pvz.:] s. i. ugrá- ‘strong’, Av. ugra-/uγra- (< *h₂ugró) : s. i. ójas- ‘strength’ (< *h₂éu̯go/es-) : go. aukan ‘increase (tr.)’, lie. áugti, áugu ‘grow’ (< *h₂éu̯go/e- ‘be/become strong’) : lo. augeō, -ēre ‘increase (tr.)’ (< *h₂ou̯géi̯e/o- ‘make strong’).

Šaltinis:

Rau 2009, 138, 183