Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
uoga
Straipsnelis:
žr. uoglis
Šaltinis:
Baitchura 1989/1990, 271–273
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ̌; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *gi̯ > armėnų č: *əgi̯e- > ačem ‘augu’, galbūt ir y-ač-ax ‘dažnai’ (plg. lie. úoga, r. ягода).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 58
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
žr. uoglis
Šaltinis:
Журавлев 1988–1990 (1992), 77–78
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Gr. ὄα < *oiu̯ā tiksli paralelė lo. ūva ‘vynuogių kekė’ (Walde-Hofmann II, 849); tai visais atžvilgiais įtikinamiau, nei kildinti ūva iš *ūgʷ-, esą, apofoniškai santykiaujančios su *ō(u)gʷ-, iš kurio lie. úoga ir pan. [Kretschmer P., Einleitung in die Geschichte der griechischen Sprache, Göttingen, 1986; plg. Ernout-Meillet³ II, 1340].
Šaltinis:
Орел 1985 (1988)b, 33
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Pirminis toch. A, B lyties oko ‘vaisius, vaisiai’ vokalizmas neaiškus. Lidenas (žr. Lidén, Stud. z. toch. Sprachgesch., 34, tačiau ne iš ā kaip spėja Lidenas) yra ko gero teisus siūlydamas toch. oko sieti su lie. úoga ‘krūmų ar medžių išauginami vaisiai’, bžn. sl. agoda, jagoda ‘vaisius’, go. akran ‘nenurinkti vaisiai’, etc. (Walde-Pokorny I 173 t.).
Šaltinis:
Lane 1967a, 17
Antraštė:
uoga
Straipsnelis:
Dėl kaitos gʷ : ug, kuri indoeuropiečių kalbose buvo nereta, ir dėl kontaminacijos atsirado garsų grupė ugʷ. Ji randama, be kitų atvejų, dviejuose lotyniškuose žodžiuose: ūva arba uva (vulgar.) f. ‘vynuogė’ šalia lie. úoga f. ‘Beere’ ir s. sl. (j)agoda ‘uoga, vaisius’. Pirmykštė forma veikiausiai buvo *ō(u)gʷ-ā. Slavų žodis yra senas kolektyvinis su sufiksu -d-, plg. č. jehněda f. ‘kačiukai’. […]
Šaltinis:
Otrębski 1971a, 34
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Lie. úoga, la. uôga tiksliai slavų k. atliepia s. sl. *aga, *jaga, išlaikytą tik sudėt. ž. vin-jaga ‘figa’, kiti s. sl. ž. yra su priesaga -oda, plg. le. jagoda, slov. jágoda, s.-kr. jȁgoda, r. ягода, s. sl. agoda.
Šaltinis:
SłPr I, 152
Antraštė:
úogos
Straipsnelis:
-us iš *ās galėtų būti ir žodžio pr. wora-go-wus E 389 ‘vynuogė’ atveju, l. °wogus, plg. lie. úogos f. pl. ‘Beeren’.
Šaltinis:
Smoczyński 1989b, 311
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Kaip yra nustatyta, ilgasis balsis yra lie. úoga ir sl. *agoda (r. jágoda ‘uoga’, s.-kr. jȁgoda ‘braškė, žemuogė, uoga’), tai gali būti aiškinama kaip analogija ar kitaip.
Šaltinis:
Derksen 2002, 8
Antraštė:
úoga
Reikšmė:
Beere
Straipsnelis:
Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. ūva ‘vynuogė’: lie. úoga ‘Beere’, toliau s. sl. vin-jaga ‘vynuogė’, jagoda ‘uoga’ (gal ši paralelė priklauso „prosanskritiniam“ sutapimų sluoksniui?) [ir kt.].
Šaltinis:
Pisani 1968, 14
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
Pasak R. Antillos (Proto-Indo-European *aǵ-, Amsterdam, Benjamins, spausdinamas), lie. úoga ‘berry, cherry’, r. ягода ‘berry’ kilo iš *ōg- ir veikiausiai turi pailgintąjį laipsnį iš ide. šaknies *ag̑-.
Šaltinis:
Orr 2000a, 310–311
Antraštė:
úoga
Straipsnelis:
R. Eckertas savo monografijoje „Studien zur Sprache der lettischen Volkslieder“ aptardamas lie. úoga, la. oga ir s. sl. *agoda: r., br. jagoda, ukr. jahoda, le. jagoda kilmę (p. 134) ir remdamasis slavų kalbų etimologiniu žodynu, teigia: „Ursl. *agoda ist eine Ableitung mit Hilfe des Suffixes -oda von *aga-, das genau užbalt. *ogā entspricht“. Lie. úoga, la. oga leidžia rekonstruoti baltų *ogā́, o ne *ogā. Be motyvuotų komentarų slavistų etimologija *ogā laikytina nekorektiška.
Šaltinis:
Rosinas 2007, 306
Antraštė:
úoga
Reikšmė:
Beere
Straipsnelis:
Germ. *ƀas-ja-/*ƀaz-ja- ‘Beere’ (plg. go. weina-basi* ‘Weinbeere’, s. isl. ber, s. saksų, s. v. a. beri ‘Beere, Weintraube’, v. v. ž. bēseke, v. ol. bes, besie ‘Beere’) neturi aiškios etimologijos. Kluge-Seeboldas, EWD, 2002²⁴, 100 lygina su lie. úoga ‘Beere’, lo. ūva ‘Traube’. Germ. *ƀas- kiltų iš *(o)gʷʰos-.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 133

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas