Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: auklė, štakūtas, kreiga, alkūnė (elkunė), permatas.

Antraštė:

aũklė, auklė̃

Reikšmė:

virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti

Straipsnelis:

Pr. auclo ‘apynasris’ turi tikslius atitikmenis rytų baltų kalbose (la. áukla, aũkla ‘virvelė’, auklis (Mancelio ir Gliuko), aukle, žr. ME I, 221; lie. aũklė, auklė̃ ‘virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti’ ir kt., auklės, auklis yra kildinami iš *au-tl-ā (žr. Трубачев, Э 1963, XLII). Šios šaknies žodžiai: lie. aũtis, la. áuts, r. dial. обуть ‘avalynė’, ‘apynasris’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 150

Antraštė:

auklė̃

Reikšmė:

autas, autkojis

Straipsnelis:

Bulg. бýло ‘šydas, vualis, nuotakos veliumas’ laikomas neaiškiu (B. Георгиев, Български етимолог. речник, св. 2, София, 1963), o ieškoti бýло kilmės šaltinio gretimose Balkanų kalbose (tokiais atvejais bandoma) nėra jokio pagrindo [11]. Man rodos, kad čia susidūrėme su bulg. žodyno senuoju sl. elementu ir todėl бýло galime etimologizuoti < *oбyло, tiesą sakant, – *oб-yло (plg. įvairiose sl. kalbose žinomą bagniti < *ob-agniti, bulg. бécя, бecи́лка < *oб-věsiti). Neišlikęs bulg. *oб-yло kilo iš prasl. dial. *ob-u-dlo, plg. *obuti, o artimiausias ir labiausiai tapatus (-tl- vedinys) lie. auklė̃ ‘autas, autkojis’ < *ou-tl-, iš kurio, galų gale, kilo ir bulg. бýло. Ide. *eu̯- / *ou̯-, be pirminių ‘avalynė, autis’, reiškė ir daug bendresnę sąvoką ‘užsidėti, apraišioti’ (plg. lo. subuculum ‘apatinė toga’), kuri išliko bulg. бýло.

Šaltinis:

Трубачев 1964 (1965), 11–12

Antraštė:

auklė̃

Reikšmė:

autas, kojaraištis

Straipsnelis:

Pr. auclo (auklo) E 451 ‘halfter’ : la. àukla, àut, lie. auklė̃, aũti, s. sl. ОБОУТИ ‘apauti’, lo. exuere ‘nutraukti; nuvilkti’, av. aoθra- ‘apavas’ ir kt., apie tai Person KZ, XLVIII, 128 ir Walde Pokorny I, 16 ir 109.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 182

Antraštė:

áuklė

Straipsnelis:

žr. auka

Šaltinis:

Palionis 1989, 210–212

Antraštė:

aũklė, auklė̃

Reikšmė:

Fußlappen

Straipsnelis:

Lie. aũklė, auklė̃ ‘Fußlappen’, la. àukla, aũkla (s. la. taip pat auklis) ‘eine aus Flachs oder Hanf gedrehte Schnur; dünne Schnur’, pr. auclo ‘Halfter’, aclo ‘Leitseil, Fahrleine’ (< bl. ou-tlo-). Lietuvių kalba išlaiko seną semantiką. Reikšmės pakeitimas būtų ‘Fußlappen, Fußbinde’ → ‘Schnur zum Befestigen der Fußbekleidung’ → ‘Schnur, Leine’, plg. dvigubą s. r. obut’ reikšmę: 1 ‘Schuhwerk’, 2 ‘Halfter’. Dėl *ou̯-t- (s. r. obut’) : *ou̯-tl- (pr. auclo) ryšio plg. lie. aũtas ‘Fußlappen’, autùvas ‘Fußbekleidung, Schuwerk’ : aũklė, auklė̃ ‘Fußlappen’.

Šaltinis:

Eckert 1970c, 182–183

Antraštė:

áuklė

Straipsnelis:

Galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *-tlo-, *-tro-, *-tʰlo-, *-tʰro- (fem. *-tlah₂-, *-trah₂-, *-tʰlah₂-, *-tʰrah₂-) priebalsio *-l- resp. *-r- pirminė distribucija priklausiusi nuo šaknies struktūros. Priebalsis *-r- pasitaikydavęs po šaknų, sudėtyje jau turėjusių sklandųjį priebalsį, o priebalsis *-r- – visur kitur (buvęs nežymėtasis narys). Baltų ir slavų kalbose paprastai apibendrintas priesagos variantas su *-l-. Vedinių su ide. *-l- pavyzdžiai: […] ide. *(h)ou̯-tlo- / *-tʰlah₂-, > Av. aoθra-, lie. áuklė, lo. sub-ūcula […].

Šaltinis:

Olsen 2010b, 36