Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
auklė
.
Rezultatai
Antraštė:
aũklė, auklė̃
Reikšmė:
virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti
Straipsnelis:
Pr.
auclo
‘apynasris’ turi tikslius atitikmenis rytų baltų kalbose (la.
áukla
,
aũkla
‘virvelė’,
auklis
(Mancelio ir Gliuko),
aukle
, žr. ME I, 221; lie.
aũklė
,
auklė̃
‘virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti’ ir kt.,
auklės
,
auklis
yra kildinami iš
*au-tl-ā
(žr. Трубачев, Э 1963, XLII). Šios šaknies žodžiai: lie.
aũtis
, la.
áuts
, r. dial.
обуть
‘avalynė’, ‘apynasris’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 150
Antraštė:
auklė̃
Reikšmė:
autas, autkojis
Straipsnelis:
Bulg.
бýло
‘šydas, vualis, nuotakos veliumas’ laikomas neaiškiu (B. Георгиев, Български етимолог. речник, св. 2, София, 1963), o ieškoti
бýло
kilmės šaltinio gretimose Balkanų kalbose (tokiais atvejais bandoma) nėra jokio pagrindo [11]. Man rodos, kad čia susidūrėme su bulg. žodyno senuoju sl. elementu ir todėl
бýло
galime etimologizuoti <
*oбyло
, tiesą sakant, –
*oб-yло
(plg. įvairiose sl. kalbose žinomą
bagniti
<
*ob-agniti
, bulg.
бécя
,
бecи́лка
<
*oб-věsiti
). Neišlikęs bulg.
*oб-yло
kilo iš prasl. dial.
*ob-u-dlo
, plg.
*obuti
, o artimiausias ir labiausiai tapatus (
-tl-
vedinys) lie.
auklė̃
‘autas, autkojis’ <
*ou-tl-
, iš kurio, galų gale, kilo ir bulg.
бýло
. Ide.
*eu̯- / *ou̯-
, be pirminių ‘avalynė, autis’, reiškė ir daug bendresnę sąvoką ‘užsidėti, apraišioti’ (plg. lo.
subuculum
‘apatinė toga’), kuri išliko bulg.
бýло
.
Šaltinis:
Трубачев 1964
(1965), 11–12
Antraštė:
auklė̃
Reikšmė:
autas, kojaraištis
Straipsnelis:
Pr.
auclo
(auklo) E 451 ‘halfter’ : la.
àukla
,
àut
, lie.
auklė̃
,
aũti
, s. sl.
ОБОУТИ
‘apauti’, lo.
exuere
‘nutraukti; nuvilkti’, av.
aoθra-
‘apavas’ ir kt., apie tai Person KZ, XLVIII, 128 ir Walde Pokorny I, 16 ir 109.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 182
Antraštė:
áuklė
Straipsnelis:
žr.
auka
Šaltinis:
Palionis 1989
, 210–212
Antraštė:
aũklė, auklė̃
Reikšmė:
Fußlappen
Straipsnelis:
Lie.
aũklė
,
auklė̃
‘Fußlappen’, la.
àukla
,
aũkla
(s. la. taip pat
auklis
) ‘eine aus Flachs oder Hanf gedrehte Schnur; dünne Schnur’, pr.
auclo
‘Halfter’,
aclo
‘Leitseil, Fahrleine’ (< bl.
ou-tlo-
). Lietuvių kalba išlaiko seną semantiką. Reikšmės pakeitimas būtų ‘Fußlappen, Fußbinde’ → ‘Schnur zum Befestigen der Fußbekleidung’ → ‘Schnur, Leine’, plg. dvigubą s. r.
obut’
reikšmę: 1 ‘Schuhwerk’, 2 ‘Halfter’. Dėl *
ou̯-t-
(s. r.
obut’
) : *
ou̯-tl-
(pr.
auclo
) ryšio plg. lie.
aũtas
‘Fußlappen’,
autùvas
‘Fußbekleidung, Schuwerk’ :
aũklė
,
auklė̃
‘Fußlappen’.
Šaltinis:
Eckert 1970c
, 182–183
Antraštė:
áuklė
Straipsnelis:
Galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *
-tlo-
, *
-tro-
, *
-tʰlo-
, *
-tʰro-
(fem. *
-tlah₂-
, *
-trah₂-
, *
-tʰlah₂-
, *
-tʰrah₂-
) priebalsio *
-l-
resp. *
-r-
pirminė distribucija priklausiusi nuo šaknies struktūros. Priebalsis *
-r-
pasitaikydavęs po šaknų, sudėtyje jau turėjusių sklandųjį priebalsį, o priebalsis *
-r-
– visur kitur (buvęs nežymėtasis narys). Baltų ir slavų kalbose paprastai apibendrintas priesagos variantas su *
-l-
. Vedinių su ide. *
-l-
pavyzdžiai: […] ide. *
(h)ou̯-tlo-
/ *
-tʰlah₂-
, > Av.
aoθra-
, lie.
áuklė
, lo.
sub-ūcula
[…].
Šaltinis:
Olsen 2010b
, 36
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas