Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: auti, baravykas, dagtis.

Antraštė:

aùti [turėtų būti aũti]

Straipsnelis:

Yra [53] atvejų, kai formoms part. perf. pass. su -ūtus rekonstruoti šaknį ultimae laryngalis galima tik visai hipotetiškai, pavyzdžiui, lo. ex-ūtus ‘atimtas’, ind-ūtus ‘apvilktas, angezogen’ (kilęs iš *h₂eu̯-, veikiau *h₂eu̯H-: praes. *uō ir atitinkamai anouihimu ‘induiminō’, kilęs iš * h₂éu̯-o/e- atitinkamai * h₂u-i̯o/e-), kurio -ūtus gali būti kilęs iš *-ou̯to- (su antriniu pamatiniu laipsniu) [48 išnaša: taip teigia Sommer, Handbuch, 607 (su nuoroda į lie. aùti ‘Schuhe anziehen’). […]].

Šaltinis:

García-Ramón 1993 (1994), 52t.

Antraštė:

aũti

Straipsnelis:

Arm. darinys aganim ‘apsivelku, apsirengiu ką nors’ turi nosinį infiksą ir gretintinas visų pirma su lie. aunù (Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 109). [Minimi ir kiti ide. *eu- ‘apsivilkti (drabužį), užsidėti (puošmeną)’ šaknies žodžiai, tarp jų ir lie. avė́ti ‘Fußbekleidung anziehen’, la. àut ‘apsiauti’ ir kt.]

Šaltinis:

Solta 1960, 237

Antraštė:

aũti

Straipsnelis:

žr. autas

Šaltinis:

Eckert 1970c, 179–182

Antraštė:

aũti

Straipsnelis:

[Remiamasi rytų slavų ir latvių folkloro paralelėmis.] Baltų kalbose šalia lie. aũti, la. àut yra priešdėlinių darinių s. la. apaut, lie. apaũti (plg. prasl. *ob-uti), la. folkl. ataut : lie. išaũti, la. noaut : lie. nuauti (plg. prasl. *roz-uti). Lie. išaũti atitinka prasl. *jьz-uti. Tai galima vertinti kaip baltų archajizmus, o slavų kalbos yra išsaugojusios priesaginius veiksmažodžius. La. nomen agentis āvejin̡š, āvejin̡a gali būti, kad yra kilę iš veiksmažodžio, plg. lie. avė́ti. [17 išnaša]

Šaltinis:

Eckert 2000, 151

Antraštė:

aũti

Straipsnelis:

žr. utė

Šaltinis:

Tremblay 2011, 579–580

Antraštė:

áuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Aoristinė šaknis ryškiausiai pastebima pamatinio laipsnio bl.-sl. aoristo-bendraties kamienuose: lie. aũti, aũna, ãvė, la. àut, àunu / àuju, ā̀vu (ē) / avu (ā) ‘t. p.’; sl. *-űti, *-űjǫ AP a ‘t. p.’ (s. sl. ob-/ iz-uti, -ujǫ, s.-kr. òbuti, č. obouti). Ide. aor. *h₃eu-t, ? prez. *h₃(e)u-i̯e/o- (LIV, 275; plg. Kloekhorst 2008, 919f.): arm. aganim ‘apsirengti, užsidėti (drabužius)’, het. unu-ᵐⁱ ‘(pa)puošti, (pa)gražinti’. Arm. aor. agaw suponuoja ide. šaknies aoristą. Dėl ide. prezento kamieno, paremto umbrų anouihimu (< ˚Vu̯-i̯e/o-, žr. Garzía Castillero 2000, 262f.; dėl preterito – Klingenschmitt 1982, 175ff.). Bl.-sl. paradigma prez. *au-i̯e/o-, inf. *au-tei-, aor. *au-(s-)t pratęsiama sl. formose. Tik jų šaknies priegaidės skirtingos.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 214