Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: avėti, rudagalvė, virkštis, kūrinti, virvė, kaurai, pasmelti, kraupai, raugti, inkstys, spalis, šūsnis, gylė, medė, liepas, lažintis, vigras, snaudžius, pintis, gyliuoti, monai, kone, rangyti, kraukti, svaidyti, bulbienė, keblė, veizglus, glaudas, smilus, vedė, nuoskyna, nuodžia, bezdėti, bezdu, ličas, kvykti, ankštiras, spinta, cupti, paūdroti, stupergalis, briauti, cyrulis, bimbti, krytis, tolus, mažukas, puodynė, nuostolis, šmėkla, deringas, gausus, rabandytis, riškus, gvairas, girnos, malkas, blukė, meitėlis, su, baužys, dundun.

Antraštė:

avė́ti

Straipsnelis:

žr. auti

Šaltinis:

Eckert 2000, 151

Antraštė:

avėti

Reikšmė:

valkāt apavus

Straipsnelis:

Eckerto knygos recenzijoje (Rainer Eckert, Studien zur Sprache der lettischen Volkslieder. Phraseologische, lexikalische und syntaktische Probleme, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang, 2007, 273 S.) minima, kad autorius leksemas la. avējiņš, avējiņa kildina iš la. *avēt, kuris atitinka lie. avėti ‘valkāt apavus’ (83 psl.), tačiau šio teiginio nepagrindžia. Tradiciniu požiūriu vediniai su *-ēj- laikomi pasidarytais iš pirminių veiksmažodžių būtojo laiko kamino ar net iš pirminių ē kamieno daiktavardžių (žr. Endzelīns 1951, 278–279; Skardžius 1943, 83–85; Ambrazas 1993, 112, 116–117). Todėl, pasak recenzento Vanago, rekonstruoti la. *avēt nėra reikalo.

Šaltinis:

Vanags 2007, 167