Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: bėgti, valgyti, gerklė, girdyti, valstyb%C4%97, gerti, yra, pal%C3%A1idas, %C5%BEvak%C4%97, leisti, %C5%A1arvas.

Rezultatai

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: Gr. φέβομαι ‘bėgti’ specialiai kalbant apie panikos ištiktą grupę, ‘skubiai ir netvarkingai bėgti’. Šio veiksmažodžio paliudytas tik prezensas ir imperfektas ir tik Homero bei jo pasekėjų. [1183] […] φέβομαι ‘bėgti’ turi beveik tikslius atitikmenis baltų-slavų kalbose: lie. bė́gti, bėgas ‘bėgimas’, la. bȩ̄ga ‘pabėgimas’ ir t. t. (žr. Fraenkel LEW, 38), s. sl. běžati ‘φεύγειν’, r. begú ‘bėgu’, beg ‘bėgimas’. Vadinasi, galima atstatyti *bhē̆gʷ- (*bhegʷ- gr., bhēgʷ- baltų-slavų). Šie kiekybinė kaita galinti būti senojo išnykusio atematinio esam. l. žymė. Žr. Fick, BB 1981, VI, 215; Vasmer REW s. u. běžatĭ, Pokorny 116.
Šaltinis:: Chantraine DEG IV (2), 1183–1184

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: [Remiantis nustatytu, iki šiol nepastebėtu garsų dėsniu alb. h – gr. pʰ, siūloma tokia etimologinė sąsaja:] alb. hab-i ‘staigmena’ [ir] gr. φόβος ‘baimė’ (alb. kalboje su sufiksu). […] Ne tik minėti albanų žodžiai, bet ir čia kaip atitikmenys minimi gr. žodžiai iki šiol neturėjo jokios patikimos etimologijos. Pvz., yra siūlymas gr. žodžių grupę, siejamą su φόβος ‘baimė’, kuriai dar priklauso φοβέω ‘(nu)baidau, smogiu bėgdamas, gąsdinu’ ir φέβομαι ‘bėgu, šalinuosi’, gretinti su bl.-sl. žodžiu, reiškiančiu ‘bėgti’: lie. bė́gti, s. bažn. sl. běžati, žr. Frisk GEW (²1973, 999). Mano nuomone, ir fonetiškai, ir semantiškai ši etimologija yra mažiau patikimesnė. Lygiai taip pat nėra įprasta manyti, jog tai išimtinai gr.-bl.-sl. izoglosa.
Šaltinis:: Holst 1998, 86

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: S. air. búal f. glosų žodis, aiškinamas uisce ‘vanduo’. Galėjo kilti iš *bhog-lā-. Tuomet gretintinas su germanų pavadinimais ‘upelis’: s. v. a. bah, s. saksų beki, s. isl. bekkr, kurie kilo iš *bhogi-. Toliau galimai giminiškas su šaknimi *bhegᵂ- ‘bėgti’, ‘tekėti’, kurią turi baltų-slavų kalbų veiksmažodžiai: s. sl. běžǫ ‘bėgu’, lie. bė́gu ir graikų k. žodžiai φέβομαι bei φóβος. Taip pat žr. buar. Pokorny IEW 161. J. V. [Tas pat žodis pagal glosas reiškia ‘rūpinimasis sužeistaisiais’, ‘slauga’; [...] kai kurių suponuojama, kad iš bual yra išvestas veiksmažodinis daiktavardis bualad < bualaid, buailid specialia reikšme ‘išgyti’, ypač dėl vonių [...], bet tai nepaaiškina kitų air. búal vartojimo atvejų.].
Šaltinis:: Vendryes LEJA, b109

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: Lie. bė́gti, la. bêgt giminiškas s. sl. běgti, le. biec, r. dial. бечь : šiaurės tarmėse беги́ (: бегти́ : бегчи́) ir t. t.
Šaltinis:: SłPr I, 226

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, jie rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (la. bêgu, lie. bė́gti = r. бегý, trm. беги́.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: Pr. begeyte (bēgeite) arba begaythe ‘lauft, bėga’ BB II, 138 : lie. bė́gti, la. bêgt, r. trm. бечь (praes. бегу), hind. bhāg- ‘bėgti’.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 186

Antraštė:: bė́gti
Reikšmė:: laufen
Straipsnelis:: [Pateikiami veiksmažodžio giminaičiai:] bė́gti : la. bêgt, pr. begeyte ‘bėkite’, r. trm. бечь, бíчу, gr. φέβομαι (gal dar toch. A pkänt ‘nutolęs’ ir hindi bhāgna ‘bėgti’, žr. Toporov ПЯ AD, 207) – ide. *bhegᵘ̯ ‘bėgti’, ‘vengti’.
Šaltinis:: Kaukienė-Jakulienė 1988, 142

Antraštė:: bė́gti
Reikšmė:: laufen
Straipsnelis:: Pr. begeyte ‘bėginėti’ etimologiškai tiksliai atitinka lie. bė́gti, la. bêgt, r. trm. бѣчь (< *běg-t-, бѣжать, s. sl. БѢГАТИ, БѢЖАТИ ir t. t. (plg. begeite : r. бегите).
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 206–207

Antraštė:: bė́gti
Reikšmė:: laufen
Straipsnelis:: Pr. *beg- atstatoma remiantis vietovardžiais: Begeen, Beegen, Bigen, Begonithen ir kt. Siejama su lie. bė́gti, la. bêgt ‘bėgti’.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 206

Antraštė:: bė́gti
Reikšmė:: laufen
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *k ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 5. 23. ural. *pakл ‘pabėgti’ (suom. pakene- ‘bėgti’, pako ‘bėgimas’, es. pagu ‘bėgimas’) ~ ide. *bhegᵘ̯- ‘bėgti’ (gr. φέβομαι, lie. bė́gti Pokorny IEW 116).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 331

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: Tokių žodžių kaip lie. bė́gti, ė́sti, sė́sti akūto problemą išsprendė W. Winteris, parodęs, kad ide. seką trumpasis balsis + skardusis sprogstamasis baltų ir slavų kalbose atspindi akūtinis ilgasis balsis + skardusis sprogstamasis. Tai yra papildomas argumentas Gamkrelidzės ir Ivanovo teorijai, pagal kurią prokalbės sprogstamieji priebalsiai laikomi glotaliniais. Darytina išvada, kad baltų-slavų akūtas kildintinas iš ide. laringalų ir „skardžiųjų“ priebalsių glotalinio požymio, o baltų-slavų cirkumfleksas atspindi anstyvąsias kontrakcijas ir pailgintąjį laipsnį. Taigi glotalinė artikuliacija žodžiuose la. pȩ̂ds, nuôgs yra tam tikras aposteriorinis glotalinių priebalsių paliudijimas. Winterio dėsnis, performuluotinas kaip laringalinio požymio perkėlimas iš glotalinio priebalsio į prieš tai einantį balsį, datuotinas pačia baltų-slavų periodo pãbaiga. Šis požymis sutapo su ide. laringalų refleksais neabejotinai vėliau už Hirto dėsnį, nes kirtis nebuvo atitrauktas formose, iš kurių kilo la. pȩ̂ds, nuôgs.
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: žr. kurpius
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 324

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: [Recenzuojama W. Smoczyńskio knyga, Laringalų teorija ir lietuvių kalba, Vilnius, 2006. Kai kurių žodžių ilgasis akūtinis balsis gali būti aiškinamas Winterio dėsniu, pvz.:] lie. bė́gti (taip pat būtų galima paaiškinti kaip seną Narten prezensą).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008a, 121

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: [Jungiamasis balsis *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥) buvo svarbus faktorius, skatinęs senųjų ide. perfektų ir Narten prezensų perėjimą į ī̆-prezensus baltų-slavų kalbose:] S. lie. bė́gti, bė́gmi, s. sl. běžati, běži-, s. ru. běči, běgu ‘run’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008b, 191

Antraštė:: bė́gti
Straipsnelis:: S. sl. běžati, běgǫ < *běgěti, běgǫ atitinka šakniniai a kamieno veiksmažodžiai lie. bė́gti, bė́ga, bė́go ir la. bêgt, bêgu. Tarp baltų ir slavų veiksmažodžių reiškiamo veiksmo nėra jokio skirtumo, todėl greičiausiai slavų kalbose šakninis veiksmažodis buvo perdirbtas į kintamosios priesagos veiksmažodį. Dar plg. pr. begeyte ‘bėkite’, hind. bhāg- ‘bėgti’, gr. φέβομαι ‘baidausi, bėgu’ ir kt. (žr. PKEŽ I 137, IEW I 116, LEW 38).
Šaltinis:: Jakulis 2006, 60

Antraštė:: (bėgti)
Straipsnelis:: Ankstesnį pastoviojo ir kilnojamojo kirčio veiksmažodžių egzistavimą rodo skirtingos priegaidės tokiuose latvių kalbos veiksmažodžiuose kaip la. praes. 1 sg. riẽtu, nãku (pastovus kirtis) vs. bȩ̂gu, sâku (kilnojamasis kirtis). Be to, laužtinė priegaidė veiksmažodžiuose la. praes. 1 sg. ȩ̂mu, duômu rodo ankstesnį galūninį kirtį bent jau dalyje atematinių veiksmažodžių formų. Pastarasis reiškinys, atsižvelgiant į prūsų ir slavų kalbų duomenis, laikytinas inovacija.
Šaltinis:: Olander 2009, 121