Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: būtis, ėslus, -i, besti, bedu, beda, bedė, kairias, ževelys, šlieti, laminti, Vielona, ant, anta, vekur, atgairė, pulti, skonas, šuokoti, sklandus, ausas, dribkus, garbanotas, ėrytis, pupuras, mirra, vytuvai, atgaištis, dieglys, maloniai, paklaida, ūžmalas, avava, keltava, stiebras, veja, slova, skara, lienas, tausti, -sta, žaismas, baronas, šapalas, trūsti, žardis, plienas, žara, belsti, saitas, seitas, įvendrynas, liaugotas, abu, -i, vietovardis, dergti, dergia, kemeruoti, grumtynės, berglauti, tvinkti, čirpenti, plieksti, žegoti, zerkolas, aliai, volioti, žagata, asilas, žąsis, buklus, ėris, arti, ariu, viešpati, valgas, kepurnas, segu, magztyti, kaivinti, čestavoti, biaurus, prikalti, birstenti, šlipna, smelti, įsibadyti, sniegas, bulundas, -a, skalikas, kaupra, šnuras, žarginti, ė, peikena, vandenyti, tuojau, žardas, čeižti, sūris, rytai, istuba, tekti, duotas, afiera, žvyras, lankyti, gruodija, byzinti, skapoti, vaguoti, įnartinti, kajakas, nara, buvinti.

Antraštė:

bū́tis

Straipsnelis:

φύομαι, φύω: ‘stumti, gimdyti, gaminti’; retai intr. ‘gimti’; medijume pasyve ir intr. formose ‘augti, gimti, prisirišti’. Čia turime šaknį *bhū- ‘stumti, augti, vystytis’, labai gerai reprezentuojamą pagrindinėse ide. kalbose. Teoriškai analizuojamas kaip *bhew-ə / *bhw-eə / *bhu-ə-, be to, jį galėjo paveikti laringalų atspalvis (Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, 1935, 116, iškelia ə₁, Beekes, The Development of the Proto-Indo-European Laryngeals in Greek, 1969, 227 arba Rix, Historische Grammatik des Griechischen, 1976, 245, ə₂). Konkreti pirminė reikšmė yra išsaugota graikų kalboje su žodžiais, φύω, φύη, φυτóν ir t. t., kaip armėnų kalboje busanim ‘augu’, aor. busay, arba boys, gen. busoy ‘ūglis, augalas’; iš dalies kitur, pvz., indo-iranėnuose, skr. bhūnū- ‘žemė; dirba’, slavuose, s. sl. bylije ‘augalai’ ir t. t., alb. bimë ‘augalas’. Daugelyje grupių reikšmė yra pasikeitusi į ‘tapti, pasidaryti’. Ši šaknis galėjo būti panaudota *ə₁es- ‘egzistuoti, būti’, sistemai komplektuoti, kuri sudarė prezensą, žr. ἐιμι su skirtingomis kombinacijomis. Šitaip skr. ásti ‘jis yra’ ir ábhūt ‘jis buvo’, lo. est ir fuit, s. sl. jesti ir byhu (inf. byti ir t. t. Varijuojančiose praes. formose niekur neiškyla dviskiemenis šaknies pavidalas, – visos formos kilusios iš *bheu- / *bhū-: pilnasis praes. šaknies laipsnis skr. bhávati ‘jis yra’ arba iš nulinio laipsnio φύομαι (iš kur kilęs faktityvas φύω), ar su priesaga *-y-e/o- φυἱω, lo. fiō ‘aš tapau’, s. ang. beo ‘aš esu’, s. ai. -biu. Kiti veiksmažodžiai arba vardažodiniai kamienai remiasi *bhū-. Turime ide. laikų aoristą, davusį skr. ábhūt, lo. fuit (s. lo. fūī); graikų kalboje svarbi aor. ἔφῡν, φῡναι grupė. Greičiausiai tą patį seną vokalizmą turi perfektas πε-φῡ-κα, bet Homero daugiskaita πε-φῠ́-ᾱσι; dėl skr. babhū́va kaip tik žr. Strunk, KZ 1972, LXXXVI, 21–27. Dėl daiktavardžių, taip pat ir dėl φῡ- serijos su φῡμα, plg. skr. bhū́man- neutr. ‘žemė, pasaulis’. Antra vertus, graikų šaknis φῠ- prieš balsį normaliai gali būti kilęs iš hiatinio sutrumpinimo, o prieš priebalsį galima paaiškinti analogija. Veiksmažodiniams būdvardžiams laukiame ilgo balsio, skr. bhūtá- (vadinasi, trumpasis υ graikų žodžiuose φῠτóς ir φῠτóν, dėl φύομαι įtakos); analogija paveikus dar ir gr. φῠ́σις greta skr. bhū́ti- ‘klestėjimas, gerovė’, lie. bū́tis greičiausiai pagal tokius abstraktus, kaip στασις, βᾰσις ir t. t., Holt, Noms d’action en -σις, (-tis). Etudes de linguistique grecque, 1940, 46; Chantraine, La Formation des noms en grec ancien, 1933, 277 ir t. t. Taip pat žr. φῖτυ, φῡλη, φωλεóς, o dėl visų Pokorny IEW, 146 ir t.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (2), 1235

Antraštė:

būtis

Straipsnelis:

žr. autas

Šaltinis:

Eckert 1970c, 182