Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baužas, šaukti, įimti, dyvelioti, kiekunta, ielaktis, skverbti, grumstas, kleisti, kupsnys, tardyti, raudoti, agurkas, seniai, vargas, lizdas, gentis, guotas, samda, alpus, kukis.

Antraštė:

baũžas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

žr. bužys

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

baúżas

Straipsnelis:

žr. bužys

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

baũžas

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne s. v. baũžas mini teisingą V. Macheko siūlymą baũžas gretinti su č. pouh(l)ý (žr. Recherches 14 tt.) Aš atsiimu šį savo pasiūlymą.

Šaltinis:

Machek 1961, 349

Antraštė:

baũžas

Straipsnelis:

V. Macheko aiškinimas (Machek V. Wortschatz des Litauisches. – ZfslPh 28, 1959, 159–164; 345–356), kad lie. baũžas < č. pouh(l)y rodos esąs gana pritemptas.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 253

Antraštė:

baũžas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

žr. buolas

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 93

Antraštė:

baũžas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

žr. būžys

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

baũžas

Reikšmė:

vaikų baidyklė

Straipsnelis:

[Pristatoma mitologinė leksika – žodžio baũbas atitikmenys lie. kalboje.] Lie. baũžas, baužà, baužỹs, baũžis, baũžė, babaũžis, babaũžė, babaũšis, baubaũšis, baũžinas, bužỹs, bū̃žinas ‘vaikų baidyklė’, išskyrus bùžį – žinomą iš vak. aukštaičių, vartojami Žemaitijoje, yra pavadinti pagal formą, plg. lie. baũžas ‘beragis, buolas, luinas, šmulas’, bùžulas ‘didelis mazgas, bumbulas, gumulas’, búožė ‘sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas’. Taip pat dažnai tuo pačiu ar bendrašakniu žodžiu vadinama būtybė vaikams gąsdinti ir koks smulkus, aptakus gyvis: vabaliukas, kirmėlytė, utėlė, plg. bužỹs ‘vabzdys, vabalas, utėlė’, babaũžė ‘utėlė’ ir kt. žr. baubas

Šaltinis:

Jasiūnaitė 2000, 174-175