Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: besti, dirgyti, bebras, bebrus.

Antraštė:

bèsti

Straipsnelis:

Pr. *bed- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Beda, Bedix, Bedike, Bedymp, Bedune. Nurodomas tikėtinas ryšys su lie. bèsti ir la. best (będu).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 205

Antraštė:

bèsti

Straipsnelis:

žr. grėbti

Šaltinis:

Иванов 1981, 175

Antraštė:

bèsti

Straipsnelis:

žr. buožė

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 204

Antraštė:

besti

Reikšmė:

to stick, to dig

Straipsnelis:

[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra:] keltų *baduo-, *boduo- > s. air. Badb ‘name of the slaughter goddess’, air. badb ‘crow, demon, witch’, galų teonimas Catu-bodua ~ germ. *baðu-, *baðwa- > s. v. a. Batu- ‘slaughter; battle’ (asmenvardžiuose), s. ang. beadu ‘battle’, s. isl. bǫð, bǫðvar ‘war’ vs. lo. fodiō, het. padd(a)- ‘dig (the ground), bury’, toch. A. pāt ‘plough’, s. sl. bodǫ ‘to stab’, lie. bedù ‘to stick, to dig’

Šaltinis:

Hyllested 2010, 115

Antraštė:

bèsti

Reikšmė:

stechen, graben

Straipsnelis:

Go. badi ‘Bett’, s. isl. beðr ‘Polster, Federbett’, s. ang. bed(d), s. saksų beddi, s. v. a. betti ‘Bett’ < germ. *ƀađ-ja- n. Yra neaiškios etimologijos. Paprastai kildinamas iš *bʰodʰ-i̯o-, turinčio pirminę reikšmę ‘Schlafgrube’, ir kuris yra o-laipsnio pirminis darinys iš šaknies *bʰedʰh₂- ‘stechen, graben’ (plg. lie. bèsti, bedù ‘stechen, graben’, het. paddai ‘gräbt’). Tačiau tai formaliai (o-laipsnis yra nelauktinas) ir semantiškai problemiška.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 132

Antraštė:

bèsti

Reikšmė:

‘creusser’

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija Cod- ~ Cōd-]. Lo. fodiō, -ere, perf. fōdī ‘creusser’, fodāre (Festus), lie. bedù ‘je creusse’, s. sl. bodǫ, bosti ‘piquer’ aiškiai kyla iš iteratyvinio akrostatinio prezenso *bʰódʰh₂-ti/*bʰédʰh₂-n̥ti ‘piquer encore et encore, faire une série de trous dans la terre’. Šalia jo galima rekonstruoti ir sigmatinį aoristą *bʰḗdʰh₂-s-m̥ ‘j‘ai percé une fosse, un sillon’ > s. sl. basŭ, bode, bode; ital. 3 a. dgs. *fēθas-end → *fōθas-ond → *fōd-az-ond > lo. fōd-erunt; toch. A pātar ‘ils ont labouré’.

Šaltinis:

Garnier 2010, 59–61