Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: biesas, virbinis, kubikė, dundulys, puodynė, čežys, pamyna, žiema, šušponas, tačiau, draiklus, germenės, ėdrus, makna, piningas, skudrus, kaimyna, ankštis, atodagiai, vėliava, žiūras, grubinėti.

Antraštė:

bíesas

Reikšmė:

velnias

Straipsnelis:

Lie. bíesas < nuo XVI a. r. бéc, бéса = s. sl. běsъ ‘t. p.’, le. bies, -a, slov. bẹ̑s. Šie yra giminiški lie. bai̇̃sas, baisùs, la. baîss ‘t. p.’ : baidýti, lo. foedus (*bhoidhos) ‘bjaurus, šlykštus’; s.-kr. bȇs, slov. bẹ̑s ‘pabaisa, kaliausė’. Moszyńskis atstatė *bēso- ir sieja su skr. bhā́saḥ ‘šviesu’ neutr., bhā́sati ‘šviečia’, plg. le. dial. światla ‘grėsminga demoniška būtybė’.

Šaltinis:

SłPr I, 244

Antraštė:

bíesas

Reikšmė:

velnias; šmėkla; pagonių dievybė

Straipsnelis:

Lie. slavizmas bíesas ‘velnias; šmėkla, pagonių dievybė’ – nepaisant P. Skardžiaus prieštaravimo, būtų neatsargu kategoriškai tvirtinti, kad skolinimas iš le. bies (plg. LKŽ I 808) visai neįmanomas: praradę paveldėtąjį *bias, lenkai iš rytų slavų pasiskolintą bies jau turi vėliausiai nuo XV a. pabaigos, o tai kaip tik ir s. br. бесъ pirmosios fiksacijos metas; s. br. бесъ, vėliau išstumtas ir dabartinei kalbai svetimas, nebent būtų pranašesnis dėl gerai dokumentuotos reikšmės ‘pagonių dievybė’, jeigu, žinoma, teisinga manyti tokią savarankišką reikšmę turėjus ir s. lie. biesas (P. Skardžius ir LKŽ jos neskyrė).

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 12-13