Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: birgalas, spragėti, gyslė, vakar, žegoti, vogonas, ašmenys, boti, skardinti, guirė, ankstain(i)ais, avikiena, bruška, spledėti, brįsti, gurlas, katynas, parda, kelys, tienė.

Antraštė:

bir̃galas

Reikšmė:

prastas alus; prasta sriuba

Straipsnelis:

Pr. aubirgo ‘garbreter (Garkoch) – virėjas’ E 347 […]. Įprasta manyti, kad šis pr. žodis turįs (priešdėlį au- ‘nu-, nuo-’ +) šaknį *birg- ir dėl jos esąs sietinas ne tik su pr. birga-karkis […], la. bir̂ga ‘garai, tvaikas, dūmai’, lie. bir̃g-alas (bir̃g-e-las) ‘prastas alus, prasta sriuba’, bet ir su lo. ferctum ‘sakralinis pyragaitis, kepsnys’ (iš lo. *fergo ‘kepu’) ir kt., suponuojant ide. *bherg- ‘kepti, virti’ iš ide. *bher(e)- ‘smarkiai judėti, kunkuliuoti, virti’ – žr. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, Göttingen, 1910, 306, 312, Walde Pokorny II, 165, Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 46, 151, Fraenkel LEW 44, Pokorny IEW I, 137. Tokiai pr. aubirgo etimologijai, matyt, reikėtų pritarti, tačiau su šiomis pastabomis. Atstatomos šaknies ide. *bherg- ‘kepti, virti’ realumu, t. y. spėjamu kone bendraindoeuropietišku jos senumu galima abejoti ne vien dėl *-g- pridėjimo, bet ir dėl to, kad pati (ide.) *bher(e)- čia gali būti onomatopėjinės kilmės – savarankiškas atskirų tarmių padaras (plg. Mayrhofer, Kurzgefaßtes etymologisches Wörterbuch des Altindischen, II, 1958, 520; Frisk, Griechisches etymologisches Wörterbuch, II, 1970, 1046t.). Kitaip sakant, galima spėti, kad pr. (au)-birgo (birga-karkis), la. bir̂ga, lie. bir̃g-alas (ir pan.) šaknis birg- yra baltiška (ne praindoeuropietiška) – onomatopėjinės kilmės bl. *birg- ‘birgzti, birbti, burbuliuoti, plepėti, šnypšti, kunkuliuoti ir pan.’. Nuo tokios reikšmės mažiausiai nutolęs būtų lie. bir̃g-alas (-elas, -ilas) ‘prastas alus’, t. y. toks alus, kuris, atidarius statinę, tik bir̃zgia (šnỹpščia) Ds. Iš minėtą reikšmę turėjusio bl. *birg- nesunkiai galėjo atsirasti la. *birg- ‘garuoti’ ( → la. bir̃ga ‘garai’) ir pr. *birg- ‘(plepinti, šutinti >) virti’, iš kurio yra aubirgo ‘(nu)virėjas’, taip pat […] birga-(karkis) [‘kaušas, samtis’], suponuojantis, matyt, pr. *birgan ‘virimas’ (nom.-acc. sg. neutr.). Gal tą pačią bl. *birg- ‘birgzti etc.’ turi ir pr. vietovardis Wose-birgo (kitaip Būga RR I 435; dar kitaip Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, 1922, 205) – ‘ožkos (birzgimas >) mekenimas’, plg. karvė birzgia (mūkia) LKŽ I² 843.

Šaltinis:

Mažiulis 1975, 83

Antraštė:

bir̃galas

Reikšmė:

prastas alus; prasta sriuba

Straipsnelis:

Pr. aubirgo ‘virėjas’ sudaro priešdėlis au- ir -birgo (< *birga). Su šaknimi siejasi tokie naminio alaus pavadinimai: lie. bir̃gelas, bir̃galas, bir̃gelis, bir̃gilas, t. y. birg-el(al-, il-) iš v. bir̃gzti. Tikriausiai prie jų šliejasi r. trm. брозжелóвник ir kt., taip pat č. břesk, le. brzazg ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 143–144