Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brandus, gubus, grukšt, bėga, grinčia, noterė, večas, skonis, šliužas, skrandas, kaužai, padė, latakas, jaurėti, notra, karalius, šutvė, vokas, šuo, sprogti, gelti, gelia, gėlė, lapokritos mėnuo, žibinkštis, lėlė, rūpestlyvas, burinas, kalatyti, pelkė.

Antraštė:

brandùs

Straipsnelis:

žr. bręsti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:

brandùs

Straipsnelis:

žr. bręsti

Šaltinis:

Machek 1961, 354–355

Antraštė:

brandùs

Straipsnelis:

žr. bręsti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 249–250

Antraštė:

brandùs

Straipsnelis:

Pr. *brant- atstatoma pagal Brant-lawcken. Siejama su lie. brandùs, bet kuriuo atveju galima numanyti *brand-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 246–247

Antraštė:

brandùs

Reikšmė:

gerai pribrendęs, kietas, derlingas; sausas, brankus

Straipsnelis:

Lie. brandùs ‘gerai pribrendęs, kietas, derlingas; sausas, brankus’, la. bruôžs ‘storas, pribrendęs’ : lie. brendùs ‘brendęs, brandus’, plg. ir pr. brende-kermnen acc. sg. ‘nėščias kūnas’. Nepriesaginio a laipsnio veiksmažodžio nėra, tik antriniai lie. brándėja (-ėjo, -ėti) ‘bręsti’ ir brandìna (-ìno, -ìnti) ‘nokinti’, taip pat brandà ‘javų derlius’, brañdas ‘subrendimas’, la. bruôds ‘Knospe’. Variantą su e laipsniu palaiko lie. brę́sta, bréndžia (bréndė, bréndo, brę́sti) ‘baigti augti’, la. briêžu, briêstu (briêdu, briêst) ‘t. p.’. Senesnis variantas bl. *brandus. Tai patvirtina, be šaknies vokalizmo izoliacijos, dar ir varianto platesnis vartojimas tiek lietuvių, tiek latvių kalbos tarmėse. Ši leksema siekia bl. bendrybės laikus. Variantas brendùs (kaip ir pr. brende-) sudarytas pagal pirminio veiksmažodžio vokalizmą.

Šaltinis:

Vanags 1994, 38