Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brautis, blėkai, ėskus, magus, gugoti, roguitės, čiupa, gedlyvas, sakai, piršės, alkas, rangyti, kapai, tuomet, derybos, murkšlinti, kartupelis, goti, -ja, žemė, smardinti, viešnia, auslinda, skriaustas, moras, laupus, skrubinti, drimba, druzgas, pažinti, šebeldoti, dundun, atastus, patarška, deglas, kasula, gerdenti, gurelis, gerdas, tetervas, došyti, pintis.

Antraštė:

bráutis

Straipsnelis:

Pr. brewinnimai ‘paremti’, ‘pagelbėti’ etimologiškai siejasi su briáuti (brióvė), briáutis, bráutis. -n- buvimas es. laike leidžia sieti su lie. briáuna. Manoma, kad prie jų reikia priskirti r. trm. бруне́ть ‘ūžti’, ‘gausti’, ‘pampti’, ‘bręsti’ ir kt. Atitikmenys be -n- pratęsia prasl. *bruj- : r. бруя́ть, броять, бруи́ть ‘ūžti’ ir pan., s.-kr. брӳjати, mak. бруи. Numanant ide. *bhrū-, *bhrēu̯-, briauna siejasi su s. sl. БРЬВЪNО, s.-kr. бр́вно, бр̑в, r. бревно ir t. t. – su antriniais pakitimais; čiataip pat r. бервь ‘sielis’, bulg. бръв ‘skersinis’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 251–252

Antraštė:

bráutis

Straipsnelis:

žr. briauna

Šaltinis:

Palionis 1961, 243–250

Antraštė:

bráutis

Straipsnelis:

žr. briautis

Šaltinis:

Stang 1970, 212–215

Antraštė:

bráutis

Straipsnelis:

Lie. bráutis giminiškas la. bruikšķêt, -ēju ‘kristi su triukšmu; traškėti, poškėti’; dar giminiškas s. sl. brujati dial. pietų ir rytų ‘triukšmauti, gausti’, s.-kr. brújati ‘triukšmauti; skambėti, žvangėti’, r. dial. бруя́ть ‘žvangėti’; slaviški žodžiai < bru- < ide. *bhreu- : bhrū- ‘triukšmauti’.

Šaltinis:

SłPr I, 391