Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: briauna, binkaulis, uminis.

Antraštė:

briáuna

Straipsnelis:

žr. brautis

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 251–252

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

*braunā lytyse lie. *briaunà (4), la. brauna, brauņa ‘stumpfe Kante’ : lie. briáuti ‘zwängen’. Rodo šaknį *bʰreu̯h- su verbaliniais vardažodžiais *bʰréu̯ə-mn̥, *bʰruh-mén-s, *bʰruh-n-óh₁ (iš jo s. š. germ. brún ‘Kantas’), prie kurių *bʰróu̯nah₂.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 182

Antraštė:

briaunà

Reikšmė:

kokio nors daikto aštruma, kampas, kraštas

Straipsnelis:

[Sugretinkime bendras germanų ir baltų žodžių darybos inovacijas. Gausime patvirtinimą apie senus šių kalbų ryšius:] S. isl. brūn ‘kraštas; briauna’, bryna ‘galąsti, dilinti, brūžinti’ – lie. briaunà ‘kokio nors daikto aštruma, kampas, kraštas’ (determinantas -n-).

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 85

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

Straipsnyje „Reuna ja leuka“ E. Nieminenas nesutinka, kad suom. reuna ‘briauna’ < bl. *brēuna (plg. lie. briaunà). Motyvuoja šitaip: lie. žodis turįs daug reikšmių, bet ‘briaunos, Rand’ reikšmė nėra iš seno paveldėta. Lie. briaunà susijusi su briáutis ~ bráutis ‘jėga veržtis’, tai senesnė jo reikšmė ‘išsikišimas’. La. atitikmuo braũna neturįs reikšmės ‘briauna, kantas’. Ši reikšmė lie. k. išriedėjo savarankiškai. Garsas r’ žodyje briaunà tik iš tarmių atsiradęs vietoje r (žem. išlikusi ir braunà). Lie. k. garsas r žodžio pradžioje po priebalsio apskritai turi polinkį minkštėti (pvz., srovė – sriovė). Todėl bl. brauna ar br’auna į prafinų kalbą galėjo patekti tik *rauna pavidalu.

Šaltinis:

Palionis 1961, 243–250

Antraštė:

briauna

Straipsnelis:

Lie briauna giminiškas su s. air. brū, bruach ‘galas, kraštas, briauna’, galbūt su s. ang. brū ‘(uolos) iškyšulys, kraštas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 33

Antraštė:

briauna

Straipsnelis:

Lie briauna giminiškas s. air. brūach ‘briauna, krantas, s. isl. brūn ‘briauna’. Žr. ašmens

Šaltinis:

Buck 1949, 860–861

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

Alb. brinjë f. ‘kūno pusė, labai status šlaitas’ taip pat prasiskverbė į serbų-kroatų kalbą. Žodžio etimologija diskutuotina. Gali įeiti į lie. briaunà, s. skandinavų brun ‘kraštas’, s. air. bru ‘kraštas, šonas’ grupę. Taip pat lygintinas su ligurų genties pavadinimu Briniates, Friniates kaip su ilirų pėdsaku šiose vietose.

Šaltinis:

Çabej 1960, 71 (99)

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

Lie. briaunà ‘Kante, Rücken eines Messers’ turbūt susijusi, kaip mano savo žodyne E. Fraenkelis bei kiti, su s. i. bhrū- etc. Neįprastus i bei -nà galbūt galėtume aiškinti žodžio kriaunà įtaka.

Šaltinis:

Machek 1961, 355

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne s. v. briaunà ‘Kante u. s. w.’ nemini suomių kalbos baltizmo reuna ‘Rand, Kante’, nors pastarasis didžiai reikšmingas etimologizuojant lietuvių kalbos žodį. Lie. briaunà sietinas ne su lie. brùnė ‘Augenbraue’ bei brū̃nas ‘braun’ (< vok. žem. berûn, o su gr. ὀφρῦς ‘Rand, Kante, Braue’.

Šaltinis:

Kiparsky 1957, 41

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

S. air. brú ‘krantas, pakrantė, siena’. Atrodo, gali būti sustabarėjusi lokatyvo *brú ‘antakis’ forma (žr. atskirai brá) Marstander, Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskab IX 230, paimtas D. Greene Ériu XXI 26. Taip pat buvo pasiūlyta gretinti su s. š. germ. brūn ‘briauna’, s. ang. brūn ‘užgaląstas’, Schultze, KZ L 259 (Pokorny 170), arba su galų briua ‘tiltas’. Pedersen I 62: bhrēu̯- lygino su s. š. germ. brú ‘tiltas’, lie. briaunà, air. brú turi kitą vokalizmą, plg. Pokorny IEW, 173, kuris, kaip ir Pedersenas, šią grupę priskiria prie antakio pavadinimo. Galų briua gali būti padarytas iš antakio pavadinimo, plg. Meillet, BSL XXI 17, Schrijnen, KZ L 144.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, b100

Antraštė:

briaunà

Straipsnelis:

alb. brinjë, -a f., pl. -ë ‘kraštas, briauna’ su lie. briaunà, s. isl. brún f. ‘kraštas’ [Çabej. (Anm. 13) S. 70. und 99].

Šaltinis:

Euler 1985a, 113

Antraštė:

briaunà

Reikšmė:

edge, side, border

Straipsnelis:

[Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C. Pabaltijo suomių kalbų skoliniai, turintys *ev vietoj *i̯ou, gali būti baltų-slavų, o ne baltų senumo. Pvz.:] suomių reuna ‘edge, side, border’ (plg. finų *revna) : lie. briaunà ‘t. p.’.

Šaltinis:

Derksen 2010, 39