Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
byrė́ti
Straipsnelis:
Prasl. *birti, *berǫ (s. sl. bьrati, [8. Bendratis dėl fonetinių priežasčių vėliau buvo tematizuota pagal būtąjį laiką.] berǫ, bereši ‘rinkti’, r. брáть, берý ‘imti’). Šakninis veiksmažodžio bl.-sl. *bir- (inf.) / *ber- (praes.) > rytų bl. *bir- / *ber- ‘kristi, lietis / berti, pilti’. Iš čia turime lie. byrė́ti, bỹra, -ė́jo, (rytų aukšt.) birė́ti, bìra, -ė́jo / la. dial. birêt ‘kristi, byrėti; čiurlenti, tekėti’ ‘birti, kristi; duoti derlių’ : lie. ber̃ti, bẽria, bė̃rė ‘pilti kur birų, smulkų daiktą’ ir kt. / la. bẽrt, -u, -u ‘berti, pilti’. Šis veiksmažodis turi daug bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose. Rekonstruojama šaknis ide. *bʰer- / *bʰr̥-. Bl. *bir- / *ber- ‘kristi, lietis / berti, pilti’ apofoniniai variantai rytų baltų apibendrinti skirtingų tipų veiksmažodžiams (šaknies išsišakojimas): šaknį *bʰer- (su pagrindiniu ir pailgintuoju vokalizmo laipsniu) turi aktyvaus veiksmo lie. ber̃ti, bẽria, bė̃rė : la. bẽrt, beŗu, bēru, o *bʰr̥- (su nykstamuoju laipsniu) – savaiminio veiksmo intarpiniai / sta-kamieniai lie. bìrti, bỹra / bir̃sta, bìro : la. bir̃t, bir̃stu, biru ‘birti, kristi’. IEW 128–132 veiksmažodžiai lie. ber̃ti, birė́ti ir kt. pateikiami prie šaknies ide. *bʰer- / *bʰr̥- ‘nešti, nešioti, atnešti’. Tačiau kažin ar galima šiuos baltų žodžius čia skirti dėl jų reikšmės. E. Seeboldas, kalbėdamas apie ide. *bʰer- refleksus, prie lie. ber̃ti prirašo raidę H [8. H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, bet šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalima arba tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokių akivaizdžių ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų, plg. Seebold 1970: 104–106]. Todėl turbūt lie. ber̃ti, bìrti, birė́ti galima sieti ir su ide. *bʰer- ‘kunkuliuoti ir pan.’ = *‘tam tikru būdu judėti (judinti)’. Tokia reikšmė būtų artimesnė judėjimo veiksmažodžiui birė́ti.
Šaltinis:
Jakulis 2004, 138; 152

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas